Niekada nemaniau, kad mano vakarinis alus taps problema. Viskas prasidėjo nekaltai – tik vienas šaltas, kad atsipalaiduočiau po darbo. Netrukus tas vienas alus virto šešių pakuočių ritualu, kurio negalėjau praleisti. Išsiplėtė mano liemuo, pablogėjo miegas, o kepenys ėmė protestuoti, nors ilgus metus nekreipiau dėmesio į šiuos įspėjamuosius ženklus. Tik tada, kai gydytojas man parodė konkrečius skaičius, supratau, kad mano „nekenksmingas” įprotis buvo visai kas kita. Kelionė į išsilaisvinimą bus toks išbandymas, kokio niekada nesitikėjau.
Mano „tik vieno alaus” rutinos pradžia
Mano „tik vieno alaus” rutinos pradžia
Kai pirmą kartą pradėjau gerti alų kiekvienos darbo dienos pabaigoje, tai atrodė visiškai nekalta. Po ilgų darbo valandų, praleistų aptarnaujant klientus, man atrodė, kad nusipelniau šio nedidelio atlygio.
Rutina prasidėjo palaipsniui – tik vienas butelis atsipalaiduoti ruošiant vakarienę.
Netrukus tas vienintelis alus tapo mano kasdieniu palydovu. Įtikinėjau save, kad tai normalu, netgi sveika – būdas atsikvėpti nuo streso darbe. Kitaip nei kolegos, kurie gėrė kokteilius ar vyną, alus atrodė nekenksmingas dėl mažesnio alkoholio kiekio.
Nepastebėjau, kaip šis ritualas tapo neatsiejamas. Jei negaudavau vakarinio alaus, jausdavausi irzlus ir neramus – ankstyvi įspėjamieji ženklai, kuriuos nusprendžiau ignoruoti.
Kai atsitiktinis įprotis tapo kasdiene būtinybe
Maždaug po šešių mėnesių mano „tik vieno alaus” įpročiai nepastebimai virto kažkuo svarbesniu. Pastebėjau, kad jei negalėdavau išgerti vakare, mane apimdavo nerimas. Tai, kas prasidėjo kaip pasirinkimas, tapo būtinybe.
Mano šaldytuve niekada netrūko alaus. Atsisakydavau kvietimų į visuomeninius renginius, kurie trukdydavo gerti. Keliaudamas tyrinėčiau netoli viešbučio esančius barus ir tik tada ieškojau transporto galimybių.
Labiausiai iškalbingas ženklas: Kai partneris užsiminė apie mano vartojimą, ėmiau gintis. Užuot atsižvelgęs į jos požiūrį, atmečiau tai kaip priekabiavimą. Mano santykis su alkoholiu iš esmės pasikeitė– nuo atsitiktinio pasimėgavimo iki kasdienio poreikio.
Nematomas poveikis sveikatai, kurį ignoravau
Nematomas poveikis sveikatai, kurį ignoravau
Žvelgdamas atgal, visiškai nepastebėjau, kaip alus paveikė mano fizinę sveikatą. Tai, ką laikiau normaliu senėjimu, iš tikrųjų buvo sisteminis alkoholio poveikis mano organizmui.
Mano nuolatinis „alaus pilvas” buvo ne tik estetinis – jis signalizavo apie pavojingus visceralinius riebalus, besikaupiančius aplink mano organus. Mano nuolatiniai miego sutrikimai nebuvo susiję su stresu; alkoholis trukdė atkuriamajam giliam miegui.
Širdies plakimas? Mano kraujospūdis nejučia pakilo iki nerimą keliančio lygio.
Galiausiai gydytojas šiuos simptomus susiejo su mano įpročiu gerti. Kraujo tyrimai atskleidė padidėjusį kepenų fermentų ir cholesterolio kiekį– ankstyvus įspėjamuosius ženklus, kurių visiškai nepastebėjau įtikinėdamas save, kad alus nekenksmingas.
Mano prabudimo skambutis gydytojo kabinete
Niekada nepamiršiu to įprasto patikrinimo, kuris tapo lemiamu momentu mano gyvenime. Gydytoja peržvelgė mano tyrimų rezultatus, o jos veide išryškėjo susirūpinimas.
„Jūsų kepenų fermentų kiekis yra padidėjęs, o kraujospūdis kelia susirūpinimą”, – paaiškino ji, perbraukdama lentelę per stalą. „Šie dėsningumai atitinka tai, ką pastebime reguliariai vartojant alkoholį.”
Ji paklausė apie mano įprotį „retkarčiais išgerti alaus”, ir aš prisipažinau, kad daugelį metų kasdien išgerdavau po 3-4 alaus.
Diagnozė buvo aiški: ankstyvosios stadijos kepenų suriebėjimo liga ir hipertenzija. Abi šios ligos tiesiogiai susijusios su alkoholio vartojimu.
Kartais tiesą parodo skaičiai medicininėje kortelėje.
5000 tuščių kalorijų: Mano gėrimo svoris
Tos 3-4 alaus porcijos kasdien sudarė daugiau nei 600 tuščių kalorijų per dieną – tai prilygsta papildomam dideliam maistui be jokios maistinės naudos. Kol nepastebėjau savo didėjančio liemens, nesuvokiau alaus kaloringumo.
Aluje yra angliavandenių, kurie virsta cukrumi, todėl padidėja insulino kiekis ir kaupiasi riebalai. Gydytojas paaiškino, kad mano 16 kilogramų priaugtas svoris tiesiogiai susijęs su mano gėrimo įpročiais.
Šis viršsvoris prisidėjo prie sąnarių skausmų, nuovargio ir prastėjančios savivertės. Didžiausią nerimą kėlė padidėjęs kraujospūdis ir cholesterolio kiekis kraujyje, todėl padidėjo širdies ligų rizika.
Savo sveikatą žlugdžiau po vieną butelį.
Kaip alus paveikė mano miegą man nepastebint
Nors mano priaugtas svoris buvo akivaizdus veidrodyje, mano miegas pablogėjo už užmerktų vokų.
Po vakarinio alaus greitai užmigdavau, bet atsibusdavau apie 3 val. ryto, neramus ir dehidratuotas. Tai, ką klaidingai laikiau normaliu vidutinio amžiaus žmonių miegu, iš tikrųjų buvo alkoholis, trikdantis mano REM ciklus.
Tyrimai rodo, kad alkoholis blogina miego kokybę, net jei bendras miego valandų skaičius atrodo pakankamas. Mano „naktinis gurkšnis” trukdė giliam, atstatomajam miegui, kurio reikėjo mano smegenims.
Įrodymai pasirodė mano kasdieniame gyvenime: rytinis smegenų rūkas, popietiniai kritimai ir didėjanti priklausomybė nuo kofeino. Nukentėjo mano produktyvumas ir nuotaika, o tai turėjo įtakos mano gebėjimui veiksmingai tarnauti kitiems.
Įtampa mano santykiams ir socialiniam gyvenimui
Įtampa mano santykiams prasidėjo subtiliai, beveik nepastebimai. Draugai kviesdavo mane į renginius, kuriuose nereikėdavo gerti, o aš atsisakydavau. Mano partneris ėmė minėti, kad vakarais be alaus būdavau irzlus.
Pirmenybę teikiau gėrimui, o ne prasmingiems ryšiams. Šeimos vakarienės tapo proga vartoti alkoholį, o ne bendrauti su artimaisiais. Kai draugai išreiškė susirūpinimą, ėmiau gintis, o ne reaguoti.
Mano socialinis ratas palaipsniui susiaurėjo iki geriančių bičiulių, o ne tikrų draugų. Mano bendravimo kokybė suprastėjo, nes pokalbiai tapo pasikartojantys ir paviršutiniški. Nesupratau, kad iškeičiau gilius santykius į laikiną jausmą.
Mano pirmosios 30 dienų be „Daily Six-Pack
Mano pirmosios 30 dienų be „Daily Six-Pack
Supratęs, kaip alus sugriovė mano santykius, nusprendžiau visiškai nustoti gerti.
Pirmoji savaitė buvo fiziškai sunki– mano dienomis vyravo nemiga, dirglumas ir netikėtas nerimas. Antrąją savaitę pastebėjau aiškesnį mąstymą ir daugiau energijos rytais.
Greitai pajutau finansinę naudą; tą mėnesį sutaupiau beveik 280 eurų. Pagerėjo mano veido spalva, o aš numečiau 3,2 kg, nekeisdama mitybos.
Visų pirma atkūriau ryšius su draugais, kuriuos buvau apleidusi. Užuot atmetęs kvietimus dėl pagirių, ėmiau nuolat rodytis kitiems.
Įgytas aiškumas padėjo man suvokti, kiek daug kompromisų dariau dėl alkoholio.
Netikėta alaus įpročio atsisakymo nauda
Be to, ko tikėjausi – geresnio miego, sumažėjusio svorio ir sutaupytų lėšų – alaus atsisakymas atskleidė netikėtų privalumų, kurių niekada nesitikėjau.
Per kelias savaites išvaliau odą. Išnyko nuolatinis nedidelis veido paburkimas, o vietoj jo atsirado ryškesni bruožai, kurių nemačiau jau daugelį metų.
Mano emocinis stabilumas labai pagerėjo. Be alkoholio įsikišimo aš netikėtai ramiai įveikiau stresą darbe.
Reikšmingiausia buvo tai, kaip pagilėjo mano santykiai. Pokalbiai su mano partneriu tapo artimesni ir autentiškesni. Geriau klausiausi draugų ir šeimos narių.
Net mano skonio pojūtis pasikeitė– maistas, kuris anksčiau man atrodė nykus, staiga pasipildė skoniais, kurių man trūko.
Iš naujo apibrėžti mano santykį su alkoholiu šiandien
Kaip atradau kelią į sveikesnį santykį su alkoholiu? Tai prasidėjo nuo aiškių ribų nustatymo. Dabar geriu tik visuomeniniais tikslais – ne dažniau kaip du kartus per savaitę ir ne daugiau kaip du gėrimus.
Atradau alternatyvų be alkoholio, kurios suteikia ritualą be pasekmių. Aromatizuotas putojantis vanduo arba nealkoholiniai gėrimai, kuriuos galiu rinktis, kai trokštu patirti šį potyrį.
Prieš kiekvieną gėrimą klausiu savęs: „Kodėl aš dabar geriu?” Šis sąmoningumas užkerta kelią automatiniam alkoholio vartojimui.
Svarbiausias pokytis? Į susilaikymą žiūriu nebe kaip į nepriteklių, o kaip į laisvę. Dabar mano retkarčiais išgeriama stiklinė yra sąmoningas pasirinkimas, o ne kasdienė būtinybė.
