Nėra jokių mokslinių įrodymų, patvirtinančių teiginius, kad sėdėjimas tualete sukelia vėžį. Tyrimai rodo, kad sėdint pritūpus sukuriamas tiesesnis tiesiosios žarnos kampas (126°, palyginti su 100° sėdint) ir gali sumažėti tokių ligų kaip hemorojus ar vidurių užkietėjimas, tačiau jokiais recenzuojamais tyrimais nenustatytas priežastinis ryšys tarp tualeto padėties ir vėžio išsivystymo. Medicinos ekspertai pabrėžia, kad vėžio priežastys yra daugiafaktorinės. Supratimas apie tinkamą klozeto padėtį yra tikrai naudingas sveikatai ir nesukelia nepagrįstų nuogąstavimų dėl vėžio.
Šiuolaikinio tualeto dizaino ir natūralios žmogaus laikysenos ištakos
Nors šiuolaikinis tualetas tapo standartine išsivysčiusių šalių namų įranga, jo dizainas smarkiai skiriasi nuo natūralios žmogaus tuštinimosi pozos.
Istoriškai žmonės šalindamiesi tuštinosi pritūpę, o tokia padėtis idealiai tinka tiesiajai žarnai visiškai išsituštinti. Sėdimas tualetas atsirado XIX a. Anglijoje kaip civilizacijos ir rafinuotumo, o ne biologinio efektyvumo simbolis.
Dėl šios konstrukcijos tarp tiesiosios žarnos ir analinio kanalo susidaro beveik 90 laipsnių kampas, kuris sukelia įtampą ir galimai nevisišką pasišalinimą.
Tyrimai rodo, kad tupint sukuriamas tiesesnis atliekų šalinimo kelias, sumažėja įtampa ir spaudimas puborektaliniam raumeniui, kuris tokioje padėtyje natūraliai atsipalaiduoja.
Mokslo žinios apie žarnyno judesius ir laikyseną
Kaip tiksliai laikysena veikia tuštinimosi mechanizmą? Tyrimai rodo, kad atsipalaidavus puborektaliniam raumeniui, tupint sukuriamas tiesesnis atliekų šalinimo kelias. Šis raumuo paprastai palaiko tiesiosios žarnos kampą, kuris neleidžia nevalingai šalinti atliekų stovint ar sėdint tiesiai.
Tupint kampas tarp tiesiosios žarnos ir išangės kanalo ištiesinamas nuo maždaug 90 laipsnių iki 135 laipsnių, todėl sumažėja įtampa tuštinantis. Toks natūralus išlyginimas sumažina spaudimą tuštinantis, todėl gali sumažėti divertikuliozės, hemorojaus ir storosios žarnos ligų rizika.
Tyrimai rodo, kad nuolatinis įprastinės tualeto pozos įtempimas gali prisidėti prie padidėjusio uždegimo ir ląstelių streso, t. y. veiksnių, susijusių su vėžio vystymusi.
Socialinės žiniasklaidos teiginių nagrinėjimas: Atskirti faktus nuo prasimanymų
Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose plinta virusiniai pranešimai, kuriuose teigiama, kad įprasta sėdėjimo tualete padėtis tiesiogiai sukelia vėžį, ir tai kelia didelį interneto vartotojų susirūpinimą. Šiuose pranešimuose paprastai cituojami nepatikrinti „tyrimai”, kuriuose teigiama, kad šiuolaikiniai klozetai trukdo visiškai pasišalinti iš organizmo, todėl organizme lieka toksinų, galiausiai sukeliančių vėžį.
Tačiau faktus tikrinančios organizacijos nerado jokių patikimų mokslinių įrodymų, patvirtinančių šiuos teiginius. Nors tinkama laikysena tuštinimosi metu gali pagerinti tuštinimosi efektyvumą, jokiais moksliniais tyrimais nenustatytas priežastinis ryšys tarp laikysenos tualete ir vėžio išsivystymo. Medicinos ekspertai pabrėžia, kad vėžio etiologija yra daugiafaktorinė, susijusi su genetika, aplinka ir gyvenimo būdo veiksniais, o ne vien su tualeto laikysena.
Tyrimai apie tupėjimą ir sėdėjimą: Tyrimai: ką iš tikrųjų rodo tyrimai?
Moksliniai tyrimai, nagrinėjantys fiziologinius skirtumus tarp sėdėjimo ir tupėjimo tuštinantis, davė reikšmingų rezultatų, tačiau nė vienas iš jų tiesiogiai nesusijęs su vėžio rizika. Tyrimai rodo, kad tupint susidaro tiesesnis anorektalinis kampas (maždaug 126°, palyginti su 100 % sėdint), todėl tuštinimasis gali būti pilnesnis.
Žurnale „Journal of Clinical Gastroenterology” paskelbti tyrimai parodė, kad pritūpimas sumažina įsitempimą ir užtikrina aiškesnį tiesiosios žarnos ištuštinimą. Nors šie biomechaniniai privalumai gali sumažinti tokias ligas kaip hemorojus ar vidurių užkietėjimas, jokie recenzuoti įrodymai nepagrindžia teiginių, kad įprasta laikysena tualete didina sergamumą vėžiu.
Fiziologiniai pritūpimų privalumai užfiksuoti dokumentuose, tačiau šių išvadų ekstrapoliavimas į vėžio priežastingumą yra nepagrįstas mokslinis šuolis.
Galima tinkamos laikysenos tualete nauda sveikatai
Nors įrodymai nepatvirtina tiesioginių sąsajų tarp tualeto laikysenos ir vėžio, tyrimai rodo, kad ideali padėtis tuštinimosi metu gali būti naudinga sveikatai.
Tyrimai rodo, kad pritūpę arba naudodami kojų taburetę, kad keliai būtų pakelti aukščiau klubų lygio, galite ištiesinti anorektalinį kampą, o tai gali sumažinti įsitempimą. Tokia padėtis gali padėti išvengti hemorojaus, sumažinti vidurių užkietėjimą ir sumažinti nevisiško išsituštinimo tikimybę.
Tinkama laikysena taip pat gali būti naudinga asmenims, turintiems tam tikrų virškinimo sutrikimų, nes leidžia geriau ištuštinti žarnyną, todėl sumažėja pilvo pūtimas ir diskomfortas.
Pagyvenusiems žmonėms ir tiems, kurie turi judėjimo problemų, panašios naudos gali duoti pakeista padėtis su atraminiais įtaisais.
Dezinformacijos apie sveikatą pavojus skaitmeniniame amžiuje
Nepagrįstų teiginių apie sveikatą, tokių kaip tariamas ryšys tarp tualeto laikysenos ir vėžio, plitimas rodo platesnį visuomenės sveikatos komunikacijos iššūkį. Socialinės žiniasklaidos platformos gali sustiprinti nepatikrintus medicininius teiginius ir sukelti sumaištį tarp sveikatos priežiūros vartotojų, ieškančių patikimos informacijos.
Dezinformacija apie sveikatą gali sukelti nereikalingą nerimą, iššvaistyti išteklius neveiksmingoms intervencijoms arba vengti įrodymais pagrįsto gydymo. Visuomenės sveikatos priežiūros pareigūnai vis dažniau susiduria su dvejopu uždaviniu – ištaisyti klaidingus įsitikinimus ir kartu skatinti mokslinį raštingumą.
Norint kovoti su šia tendencija, reikia, kad sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai, pedagogai ir žiniasklaidos platformos bendradarbiautų ir tikrintų teiginius, skatintų kritinį mąstymą ir užtikrintų tikslios medicininės informacijos prieinamumą.
Įrodymais pagrįstos rekomendacijos dėl optimalių vonios kambario įpročių
Įrodymais pagrįstos rekomendacijos dėl vonios kambario įpročių grindžiamos ne virusiniais teiginiais, o fiziologiniais tyrimais. Medicininėje literatūroje teigiama, kad pusiau sėdimoje padėtyje tiesioji žarna idealiai prisitaiko tuštinantis, todėl gali sumažėti įtampa ir su ja susijusios komplikacijos, pavyzdžiui, hemorojus.
Moksliniai tyrimai, paskelbti recenzuojamuose žurnaluose, rodo, kad pakeltos kojos (naudojant pakojį), tinkama hidratacija, pakankamas skaidulinių medžiagų vartojimas ir greitas reagavimas į kūno signalus gali pagerinti tuštinimąsi. Gastroenterologai nerekomenduoja ilgai sėdėti ir pernelyg įsitempti, nes tai gali paskatinti dubens dugno sutrikimus.
Ši įrodymais pagrįsta praktika skatina virškinimo sistemos sveikatą, tačiau nepagrįstai nesiejama su rimtomis ligomis, pavyzdžiui, vėžiu.
