Medicinos ekspertai įspėja, kad kasdienės karštos vonios dėl kraujagyslių išsiplėtimo ir parasimpatinės nervų sistemos suaktyvėjimo gali labai sumažinti širdies ritmą. Nors šis poveikis mažina kraujospūdį ir gali būti naudingas kai kuriems žmonėms, jis kelia pavojų senjorams, nėščioms moterims ir asmenims, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Įspėjamieji požymiai yra galvos svaigimas, nereguliarus širdies plakimas ir diskomfortas krūtinėje maudynių metu arba po jų. Saugesnės alternatyvos – šiltos kojų vonelės, šildomos pagalvėlės ir trumpesnė maudymosi trukmė. Suprasdami tinkamą temperatūros intervalą ir laiką, galite sumažinti galimas širdies ir kraujagyslių komplikacijas.
Karštų vonių ir širdies susitraukimų dažnio mažinimo moksliniai pagrindai
Pasinėrus į karštą vandenį, žmogaus organizme įvyksta keletas fiziologinių pokyčių, kurie turi įtakos širdies ir kraujagyslių funkcijai. Dėl karšto vandens išsiplečia kraujagyslės (šis procesas vadinamas vazodilatacija), todėl sumažėja kraujospūdis ir sumažėja širdies apkrova.
Tyrimai rodo, kad reguliariai maudantis karštoje vonioje (40 °C) širdies ritmas ramybės būsenoje gali sumažėti vidutiniškai 5-8 dūžiais per minutę. Taip atsitinka todėl, kad veikiant karščiui suaktyvėja parasimpatinė nervų sistema,atsakinga už „poilsio ir virškinimo” funkcijas, ir kartu sumažėja simpatinė („kovok arba bėk”) veikla.
Asmenims, sergantiems hipertenzija arba širdies ir kraujagyslių ligomis, reikia atidžiai stebėti, kaip sulėtėja širdies darbas, nes per didelis šilumos sumažėjimas gali sukelti galvos svaigimą arba alpimą atsistojus.
Įspėjamieji ženklai, rodantys, kad jūsų maudymosi rutina gali kenkti jūsų širdžiai
Nors karštos vonios atpalaiduoja, tačiau tam tikri įspėjamieji ženklai gali rodyti, kad jūsų maudymosi rutina neigiamai veikia jūsų širdies ir kraujagyslių sveikatą.
Stebėkite, ar po maudynių nėra galvos svaigimo, pernelyg didelio nuovargio ar apsvaigimo. Nereguliarus širdies plakimas ar širdies plakimas maudynių metu arba po jų gali reikšti, kad jūsų širdis patiria stresą. Ypač didelį nerimą kelia dusulys maudantis.
Asmenys, kurie jau turi širdies sutrikimų, po karštų maudynių turėtų stebėti diskomfortą ar skausmą krūtinėje. Nuolatinis žemas kraujospūdis po maudynių gali pareikalauti gydytojo konsultacijos.
Tiems, kurie po karštų maudynių patiria neįprastą galūnių patinimą ar ilgai trunkantį silpnumą, reikėtų apsvarstyti galimybę keisti vandens temperatūrą ir trukmę.
Rizikos grupės: Kas turėtų riboti karštos vonios poveikį
Nors karštos vonios daugeliui suteikia galimybę atsipalaiduoti, tam tikroms gyventojų grupėms dėl ilgesnio buvimo aukštoje vandens temperatūroje padidėja širdies ir kraujagyslių sistemos rizika.
Medicinos ekspertai ypač įspėja senjorus, nėščias moteris ir asmenis, kurie jau anksčiau sirgo širdies ligomis, riboti buvimą karštoje vonioje. Asmenys, sergantys hipertenzija, diabetu ar turintys kraujotakos sutrikimų, turėtų trumpiau maudytis vidutinės temperatūros vonioje. Pacientams, vartojantiems vaistus, turinčius įtakos kraujospūdžiui ar širdies ritmui, reikia papildomų atsargumo priemonių.
Vaikai ir karščiuojantys ar apsinuodiję asmenys taip pat rizikuoja patirti pavojingas širdies ir kraujagyslių sistemos reakcijas. Žmonėms, turintiems autonominės nervų sistemos disfunkciją, temperatūros pokyčių metu gali pasireikšti nenuspėjami širdies ritmo svyravimai.
Rekomenduojama pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais, kad jie asmeniškai patartų, kaip saugiai maudytis.
Saugios alternatyvos: Mėgaukitės šiluma be širdies ir kraujagyslių rizikos
Asmenims, susirūpinusiems dėl su karštomis voniomis susijusios širdies ir kraujagyslių ligų rizikos, yra daug saugesnių alternatyvų, kurios suteikia panašią šilumą ir atsipalaidavimo naudą.
Šiltos pėdų vonelės suteikia vietinį komfortą ir neperkaitina viso kūno. Šildomos masažinės pagalvėlės, mikrobangų apklotai ir elektrinės antklodės suteikia tikslinę šilumą, palaikydamos saugią kūno temperatūrą. Infraraudonųjų spindulių saunos veikia žemesnėje temperatūroje nei tradicinės saunos, todėl gali sumažėti širdies ir kraujagyslių sistemos apkrova.
Specialistai rekomenduoja apriboti kaitinimosi laiką iki 15-20 minučių, palaipsniui šildyti vandenį, o ne pradėti nuo didelio karščio, ir visą kaitinimosi terapijos laiką būti hidratuotam. Asmenys, sergantys širdies ligomis, prieš pradėdami bet kokį šildymo režimą turėtų pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistais.
Ekspertų rekomendacijos dėl sveikos maudymosi praktikos
Kardiologai ir hidroterapijos ekspertai nuolat rekomenduoja saikingumą kaip sveiko maudymosi pagrindą. Jie rekomenduoja karštose voniose maudytis ne ilgiau kaip 15-20 minučių, palaikyti 36-38 °C vandens temperatūrą ir vengti kasdienio per didelio karščio poveikio.
Asmenims, turintiems problemų dėl širdies ir kraujagyslių sistemos, medikai pataria maudynių metu stebėti širdies susitraukimų dažnį, o pajutus galvos svaigimą ar diskomfortą krūtinėje, nedelsiant išeiti iš maudynių. Specialistai taip pat rekomenduoja prieš ir po maudynių tinkamai drėkinti organizmą, palaipsniui keisti temperatūrą ir kaitalioti šiltus ir vėsius pojūčius.
Kad širdies ir kraujagyslių sveikata būtų ideali, specialistai siūlo maudynes papildyti reguliariu fiziniu aktyvumu ir pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais dėl individualių maudynių protokolų.
