Kai kurie augalai tyliai dygsta daržuose, pievose ar palei takus, ir mes juos dažnai laikome piktžolėmis. Vienas iš tokių – paprastoji durnaropė (Malva neglecta). Tačiau šis nereiklus augalas slepia daugiau vertės, nei galima pagalvoti iš pirmo žvilgsnio. Ar žinojote, kad durnaropė – tai valgomų lapų, gydomųjų savybių ir net natūralaus dirvos pagerinimo šaltinis?
Šiandien pažvelkime į šią „nepastebimą karalienę“ iš naujo – su sodininko akimis ir gamtos tyrinėtojo smalsumu.
Kas ta paprastoji durnaropė?
Paprastoji durnaropė, dar vadinama kiškio durnarope, priklauso durnaropinių (Malvaceae) šeimai. Tai žemas, žemės paviršiumi besidriekiantis vienmetis arba dvimetis augalas, kuris gali augti net pačiose nederlingiausiose vietose.
Lapai yra apskriti, su švelniais plaukeliais ir banguotu kraštu, žiedeliai – mažučiai, dažniausiai šviesiai rausvi ar balti. O vaisiai – tai nedideli diskiniai sėklų dariniai, dažnai vadinami „sūrio ratukais“, nes jų forma juos primena.
Šis augalas plačiai paplitęs Lietuvoje, dažnai aptinkamas daržuose, palei takus, šaligatvių plyšiuose ar net asfaltuotose aikštelėse.
Kodėl verta ją auginti?
Nors daugelis durnaropę laiko piktžole, ji iš tiesų gali būti naudinga daržo gyventoja. Jos stiprybė – universalumas ir prisitaikymas. Tai ne tik valgomasis, bet ir vaistinis, dirvą gerinantis augalas.
Valgomas laukinis maistas
Jauni durnaropės lapai yra švelnaus skonio, lengvai virškinami ir kupini vitaminų – ypač A, C ir kai kurių B grupės. Jie puikiai tinka į žalias salotas, gali būti troškinami kaip špinatai arba maišomi į kokteilius.
Sėklos, dažnai renkami vasaros pabaigoje, gali būti vartojamos žaliavai, džiovinamos arba lengvai skrudinamos. Kai kurie žolininkai netgi kepa „laukinę duoną“, įberdami durnaropės sėklų į tešlą.
Gydomosios savybės
Durnaropė nuo seno žinoma kaip švelniai veikiantis vaistinis augalas. Ji naudojama kaip:
raminanti arbata nuo gerklės ar skrandžio uždegimų
kompresas nuo odos sudirgimų ar smulkių žaizdų
virškinimą skatinanti priemonė
Jos gleivės, esančios lapuose ir žieduose, ramina gleivines, todėl tinka bronchitui, kosuliui ar net opoms malšinti.
Natūrali pagalbininkė dirvožemiui
Durnaropė ne tik nealina dirvos – ji ją praturtina. Jos šaknys purena paviršinį sluoksnį, o nuvytę lapai tampa puikia žaliosios trąšos dalimi.
Be to, augalas pasižymi gebėjimu augti net nualintose, eroduotose vietose. Kai kuriais atvejais jis gali būti naudojamas kaip pereinamoji kultūra: sužaliuoja ten, kur neauga niekas kitas, ir padeda ruošti dirvą naujam sodinimui.
Kaip auginti ir prižiūrėti
Nors dažnai laikoma piktžole, durnaropę galima auginti tyčia. Ji:
greitai dygsta
nereikalauja daug priežiūros
gerai auga tiek saulėje, tiek daliniame pavėsyje
pakelia sausras
Jei norite durnaropę įtraukti į daržą, geriausia jai skirti kampelį, kur galėtų laisvai plėstis. Kadangi augalas plinta sėklomis, svarbu reguliuoti jo sklaidą – kitaip gali tapti per daug invazinis.
Kada rinkti ir kaip naudoti
Lapai: jauni lapai skinami pavasarį arba vasaros pradžioje. Vėliau jie darosi kietesni.
Žiedai: renkami žydėjimo metu – nuo gegužės iki rugpjūčio.
Sėklos: renkamos vasaros pabaigoje, kai jau subrendusios, bet dar žalios.
Visas dalis galima naudoti šviežias arba džiovinti žiemai – lapus ir žiedus arbatai, sėklas maistui.
Galimos rizikos ir atsargumo priemonės
Nors durnaropė laikoma saugiu augalu, svarbu:
nerinkti augalų nuo kelių, šaligatvių ar užterštų vietų
saikingai naudoti, ypač jei turite virškinimo problemų ar jautrumą gleivinėms medžiagoms
stebėti, kad durnaropė neišplistų nevaldomai visame darže
Išvada: piktžolė ar pamirštas lobis?
Paprastoji durnaropė – tai puikus priminimas, kad vertingų augalų nereikia ieškoti toli. Kartais jie jau auga mūsų darže, tik mes juos laikome „nereikalingais“.
Šis augalas gali būti nuostabus pasirinkimas sodininkams, kurie vertina natūralumą, savarankiškumą ir nori sugrąžinti daržui ryšį su laukine gamta. Kitą kartą, kai pamatysite šį apvalialapį augalą tarp daržovių – neskubėkite jo išrauti. Galbūt tai ne piktžolė, o neatrastas jūsų daržo sąjungininkas.
