Vitaminų perdozavimas – pavojinga tendencija: vitamino D ribos, kurias reikia žinoti

vitamin overdose potentially dangerous trend

Vitamino D perdozavimas kelia realų pavojų sveikatai. Skirtingai nei vandenyje tirpių vitaminų, vitamino D perteklius kaupiasi organizme ir gali sukelti hiperkalcemiją. Suaugusiesiems per parą reikia 15-20 µg, o viršutinė riba yra 100 µg. Toksiškumo simptomai yra pykinimas, kaulų skausmas ir inkstų veiklos sutrikimai. Asmenims, sergantiems tam tikromis ligomis arba vartojantiems tam tikrus vaistus, rizika yra didesnė. Suprasdami tinkamas dozes ir stebėdami bendrą visų papildų suvartojimą, išvengsite pavojingų sankaupų ir išlaikysite idealią naudą sveikatai.

Esminis vitamino D vaidmuo jūsų organizme

Vitaminas D yra esminė maistinė medžiaga, kuri žmogaus organizme veikia labiau kaip hormonas, o ne kaip įprastas vitaminas. Jis labai svarbus kalcio įsisavinimui, kaulų sveikatai palaikyti ir tokių ligų kaip osteoporozė ir rachitas prevencijai.

Be naudos skeletui, vitaminas D reguliuoja imuninę funkciją, mažina jautrumą infekcijoms ir autoimuniniams sutrikimams. Tyrimai rodo, kad jis svarbus nuotaikos reguliavimui, o jo trūkumas siejamas su depresija ir sezoniniais afektiniais sutrikimais.

Organizmas natūraliai gamina vitaminą D, kai odą apšviečia saulės spinduliai, tačiau jo taip pat galima gauti su tam tikrais maisto produktais ir maisto papildais. Tinkamas vitamino kiekis padeda palaikyti raumenų funkciją, širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatą ir gali sumažinti vėžio riziką.

Supratimas apie riebaluose tirpius vitaminus ir kaupimosi riziką

Skirtingai nuo vandenyje tirpių maistinių medžiagų, kurios lengvai pasišalina iš organizmo, riebaluose tirpūs vitaminai, įskaitant D, A, E ir K, ilgą laiką kaupiasi riebaliniame audinyje ir kepenyse. Dėl šios kaupimo savybės, kai vartojama per daug maisto papildų, jų gali susikaupti daugiau, nei saugu.

Vitamino D toksiškumas, nors ir retas, atsiranda palaipsniui, kai jo kiekis didėja. Organizmas negali veiksmingai pašalinti jo pertekliaus, todėl atsiranda hiperkalcemija– pavojingai padidėjęs kalcio kiekis kraujyje. Tai gali sukelti inkstų akmenligę, minkštųjų audinių kalkėjimą ir kognityvinių funkcijų sutrikimus.

Asmenys, vartojantys keletą papildų, turėtų sekti bendrą suvartojamą kiekį iš visų šaltinių, nes vitamino D yra daugelyje preparatų, todėl padidėja perdozavimo rizika dėl netyčinio kombinuoto vartojimo.

Nors visos maistinės medžiagos turi rekomenduojamas paros normas, vitamino D kiekis skiriasi nuo kiekio, reikalingo idealiai sveikatai, ir ribos, nuo kurios prasideda toksiškumas.

Daugumai suaugusiųjų rekomenduojama vitamino D paros norma (RPN) yra 15-20 mcg, o vyresnio amžiaus žmonėms – didesnė. Tačiau viršutinė riba (UL) yra 100 mcg per dieną, o tai yra didelė spraga, atspindinti vitamino D saugumo ribą. Šis skirtumas egzistuoja dėl to, kad, kitaip nei vandenyje tirpūs vitaminai, vitamino D perteklius nesunkiai pasišalina iš organizmo.

Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai gali laikinai skirti didesnes gydomąsias dozes, jei trūksta vitamino, tačiau nuolat vartojant didesnes nei UL dozes kyla hiperkalcemijos ir su ja susijusių komplikacijų pavojus.

Įspėjamieji vitamino D toksiškumo požymiai

Norint išvengti rimtų pasekmių sveikatai, labai svarbu atpažinti ankstyvuosius vitamino D pertekliaus požymius. Pradiniai simptomai dažnai būna pykinimas, vėmimas, silpnumas ir dažnas šlapinimasis.

Progresuojant toksiniam poveikiui, pacientams gali pasireikšti kaulų skausmas, inkstų veiklos sutrikimai ir kalcio nuosėdų susidarymas minkštuosiuose audiniuose.

Neurologiniai simptomai gali pasireikšti sumišimu, dezorientacija ir sunkumais susikaupti. Toksiškumą patvirtina kraujo tyrimai, rodantys padidėjusį kalcio kiekį (hiperkalcemiją) ir didelį vitamino D kiekį. Tie, kurie vartoja maisto papildus, turėtų būti ypač budrūs dėl šių įspėjamųjų požymių.

Įtarus toksinį poveikį būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją, nes ilgalaikis jų perteklius gali sukelti negrįžtamą inkstų pažeidimą ir širdies ir kraujagyslių sistemos komplikacijas.

Didelės rizikos grupės dėl vitamino D perdozavimo

Tam tikriems asmenims dėl specifinių sveikatos sutrikimų ar vaistų vartojimo režimo kyla didesnė vitamino D perdozavimo rizika. Sergantieji sarkoidoze, tuberkulioze, limfoma ar pirmine hiperparatiroidizmu dažnai jaučia padidėjusį jautrumą vitaminui D, nes dėl šių ligų pakinta kalcio apykaita.

Tiazidinius diuretikus, statinus ar gliukokortikoidus vartojantys pacientai turi būti atidžiai stebimi, nes šie vaistai gali turėti įtakos vitamino D perdirbimui. Ypač didelis pavojus gresia asmenims, sergantiems inkstų ligomis, nes sutrikęs jų gebėjimas išvalyti vitamino D metabolitus gali sukelti toksiškumą vartojant mažesnes papildomas dozes.

Pagyvenusiems žmonėms taip pat reikia skirti ypatingą dėmesį dėl su amžiumi susijusių inkstų funkcijos pokyčių ir didesnės polifarmacijos tikimybės, kuri gali sustiprinti vitamino D poveikį.

Maisto papildų pramonė ir dozavimo painiava

Papildų pramonės rinkodaros praktika labai prisideda prie plačiai paplitusios painiavos dėl tinkamų vitamino D dozių. Daugelyje produktų pateikiami per dideli kiekiai, kartais 10 000 TV ar daugiau vienoje porcijoje, gerokai viršijantys daugumai suaugusiųjų rekomenduojamą 600-800 TV paros normą.

Etiketėse dažnai pabrėžiamas „didžiausias stiprumas” arba „didelis stiprumas”, taip netyčia skatinant per didelį vartojimą. Nenuoseklūs matavimo vienetai dar labiau apsunkina vartotojų supratimą: kai kuriuose produktuose kiekis nurodomas mikrogramais, o kituose – tarptautiniais vienetais (TV).

Prie šios painiavos prisideda ir ribotas šios pramonės šakos reguliavimas, leidžiantis teiginius, kurie gali pervertinti naudą ir kartu sumenkinti galimą didelių maisto papildų dozių keliamą riziką.

Saugūs vitamino D papildų vartojimo būdai

Dauguma medicinos ekspertų rekomenduoja pasitarti su sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais prieš pradedant bet kokį vitamino D papildų vartojimo režimą. Atlikus kraujo tyrimus galima nustatyti esamą vitamino kiekį ir priimti tinkamus sprendimus dėl dozavimo.

Endokrinologų draugija teigia, kad suaugusieji gali saugiai vartoti 1500-2000 TV per parą, o Medicinos institutas daugumai suaugusiųjų rekomenduoja 600-800 TV. Priklausomai nuo organizacijos, viršutinė riba svyruoja nuo 4 000 iki 10 000 TV per parą.

Saugus papildymas:

  • Rinkitės patikimus prekės ženklus, kurių bandymus atlieka trečiosios šalys
  • Vartokite su riebiu maistu, kad pagerintumėte įsisavinimą
  • Apsvarstykite vitamino K2 vartojimą kartu su D3, kad kalcis būtų idealiai panaudojamas
  • Reguliariai stebėkite koncentraciją, ypač vartojant didesnes dozes

Straipsnis yra informacinis ir bendro pobūdžio. Visuomet primygtinai reikalaujame kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

You May Also Like

Rekomenduojami video