Mokslininkai nurodo tris pagrindines stipraus kūno kvapo priežastis: bakterijų mikrobiomo disbalansas, medžiagų apykaitos ir hormonų sutrikimai ir mitybos veiksniai. Tam tikros bakterijos, ypač Corynebacterium ir Staphylococcus, prakaito sudedamąsias dalis metabolizuoja į lakiuosius junginius, turinčius savitą kvapą. Tokie susirgimai kaip diabetas ir hipertiroidizmas gali skleisti unikalius kvapus per prakaitą. Be to, daug sieros turintis maistas, prieskoniai ir alkoholis sustiprina kūno kvapą, nes keičia prakaito sudėtį. Šių veiksnių supratimas suteikia vertingų įžvalgų, kaip veiksmingai valdyti nepageidaujamą asmeninį kvapą.
Odos bakterijų mikrobiomo pusiausvyros sutrikimai
Nors kūno kvapą lemia daug veiksnių, jo intensyvumą ir pobūdį pirmiausia lemia ant odos esančių bakterijų pusiausvyra. Tyrimai rodo, kad tam tikros bakterijų rūšys, ypač Corynebacterium ir Staphylococcus, prakaito sudedamąsias dalis metabolizuoja į lakiuosius junginius, kurie sukelia būdingą kvapą.
Mikrobiomo disbalansas atsiranda, kai šių kvapus gaminančių bakterijų tampa neproporcingai daug. Toks disbalansas gali atsirasti dėl prastos higienos, hormoninių svyravimų ar genetinio polinkio. Be to, antibiotikų vartojimas ir tam tikros odos priežiūros priemonės gali sutrikdyti naudingųjų bakterijų, kurios paprastai sulaiko kvapą sukeliančius mikrobus, populiaciją.
Mokslininkai nustatė, kad odos pH lygis daro didelę įtaką tam, kokios bakterijų rūšys klesti, ir tai tiesiogiai veikia kūno kvapą.
Medžiagų apykaitos ir hormonų sutrikimai
Medžiagų apykaitos ir hormonų sutrikimai smarkiai keičia kūno kvapą, nes keičiasi cheminė prakaito ir sebumo išskyrų sudėtis. Sergant tokiomis ligomis kaip diabetas su prakaitu gali išsiskirti ketonai, dėl kurių atsiranda vaisių ar acetono kvapas. Hipertiroidizmas padidina prakaitavimą, o į organizmo skysčius patenka skirtingų junginių.
Hormonų svyravimai lytinio brendimo, menstruacijų ir menopauzės metu sukelia apokrininių liaukų veiklos pokyčius ir sustiprina kvapų gamybą. Streso metu šios liaukos tampa aktyvesnės ir išskiria daug baltymų turinčias išskyras, kurias odos bakterijos lengvai metabolizuoja.
Tam tikri vaistai ir mitybos komponentai taip pat gali atsispindėti prakaito chemijoje ir sukelti neįprastą kvapą, nes organizmas šias medžiagas perdirba ir pašalina per odą.
Kvapą stiprinantys mitybos veiksniai ir maisto junginiai
Tai, kaip mes valgome, daro didelę įtaką mūsų organizmo kvapo profiliui per biocheminius kelius, kurie maisto junginius paverčia lakiosiomis medžiagomis. Tyrimais nustatyti trys pagrindiniai mitybos kaltininkai: sieros turintys maisto produktai, tokie kaip česnakai, svogūnai ir kryžmažiedės daržovės, aštrūs prieskoniai, tokie kaip karis ir kmynai, ir raudonos mėsos vartojimas.
Šiuos junginius organizmas metabolizuoja kitaip nei kitus maisto produktus. Sieros molekulės, ypač česnakuose esantis alicinas, patenka į kraują ir išeina per prakaito liaukas ir kvėpavimą. Skaidant gyvūninius baltymus susidaro daugiau kvapių metabolitų nei augalinius baltymus. Alkoholio vartojimas sustiprina šį poveikį, nes išplečia kraujagysles ir padidina prakaitavimo greitį.
Dažnai užduodami klausimai
Ar tam tikri vaistai gali sukelti padidėjusį kūno kvapą?
Kai kurie vaistai iš tiesų gali sukelti padidėjusį kūno kvapą. Kai kurie vaistai keičia organizmo cheminę sudėtį, veikia prakaito liaukų funkciją arba keičia medžiagų apykaitos procesus. Pavyzdžiui, antidepresantai, hormonų preparatai ir vaistai, kurių sudėtyje yra sieros junginių.
Ar tam tikri audiniai sustiprina kūno kvapą?
Kai kurie sintetiniai audiniai sulaiko drėgmę ir sukuria palankią aplinką kvapą sukeliančioms bakterijoms. Natūralūs pluoštai, tokie kaip medvilnė ir vilna, paprastai geriau praleidžia orą ir išgarina drėgmę, todėl, palyginti su poliesteriu ar nailonu, gali sumažinti kūno kvapo atsiradimą.
Ar stiprus kūno kvapas yra susijęs su kokiomis nors rimtomis sveikatos būklėmis?
Stiprus kūno kvapas gali rodyti rimtus sveikatos sutrikimus, įskaitant diabetą, inkstų ar kepenų ligas, skydliaukės sutrikimus ir tam tikras medžiagų apykaitos ligas. Šios ligos keičia organizmo cheminę sudėtį, todėl gali atsirasti specifinis kvapas, dėl kurio reikia atlikti medicininį tyrimą.
Ar stresas ir nerimas gali sustiprinti kūno kvapą?
Stresas ir nerimas iš tiesų gali sustiprinti kūno kvapą. Kai žmonės patiria psichologinį stresą, jų organizmas iš apokrininių liaukų išskiria daugiau prakaito, kuriame yra baltymų ir lipidų, kuriuos bakterijos metabolizuoja, todėl kvapas tampa stipresnis.
Ar yra genetinių veiksnių, turinčių įtakos kūno kvapo intensyvumui?
Genetiniai veiksniai daro didelę / didelę / didelę įtaką kūno kvapo intensyvumui. ABCC11 genų variacijos lemia apokrininių liaukų aktyvumą ir sekrecijos sudėtį. Paveldimi polinkiai daro įtaką mikrobų kolonizacijos ant odos modeliams, todėl skirtingų populiacijų individų kvapų profiliai skiriasi.
