Neuromokslininkai nustatė šešis pasąmoninius mechanizmus, kurie skatina svorio augimą, nepaisant sąmoningų pastangų jį kontroliuoti. Tai atlygio keliai, kuriuos sukelia skanus maistas, sprendimų nuovargis, silpninantis valios jėgą, evoliucinis senovinių potraukių ir šiuolaikinės aplinkos neatitikimas, miego trūkumas, trikdantis alkio hormonus, socialinio konformizmo tendencija, daranti įtaką vartojimo įpročiams, ir stresas, aktyvuojantis svorio išlaikymo nervines grandines. Šių paslėptų neurologinių veiksnių supratimas paaiškina, kodėl tradiciniai mitybos metodai dažnai žlunga, kai konkuruoja su galingomis smegenų sistemomis, veikiančiomis už sąmoningo suvokimo ribų.
Paslėptas neurologinių atlygio kelių poveikis
Nors mokslininkai jau seniai suprato, kad alkis ir sotumas reguliuoja valgymo įpročius, naujausi tyrimai atskleidė, kad smegenų atlygio sistema atlieka ne mažiau svarbų vaidmenį valdant svorį. Neurovaizdavimo tyrimai rodo, kad labai skanus maistas sukelia dopamino išsiskyrimą tose pačiose nervų grandinėse, kurias aktyvina priklausomybę sukeliančios medžiagos.
Ši neurologinė reakcija dažnai veikia sąmoningai nesuvokiant ir sukelia stiprų potraukį, nepriklausantį nuo mitybos poreikių. Gamintojai naudojasi šiuo pažeidžiamumu kurdami maisto produktus su tiksliais cukraus, riebalų ir druskos deriniais, kurie maksimaliai padidina malonumą ir sumažina sotumo signalus.
Šių pasąmoninių atlygio mechanizmų supratimas padeda žmonėms atpažinti ir neutralizuoti aplinkos signalus, kurie nejučia skatina svorio augimą.
Sprendimų nuovargis: Kaip psichinis išsekimas lemia netinkamą maisto pasirinkimą
Be neurologinių atlygio sistemų, sprendimų nuovargio reiškinys yra dar vienas svarbus svorio valdymo veiksnys .
Per dieną išsekus protiniams ištekliams, proporcingai mažėja smegenų gebėjimas priimti naudingus mitybos sprendimus. Tyrimai rodo, kad, priėmus daugybę sprendimų, silpnėja valia, todėl žmonės renkasi patogius, dažnai kaloringus pasirinkimus.
Šis kognityvinių gebėjimų išsekimas ypač pasireiškia tiems, kurie dirba daug pastangų reikalaujantį darbą arba dirba stresinėje aplinkoje. Neuromokslininkai pastebėjo, kad prefrontalinė žievė, atsakinga už vykdomąsias funkcijas, po ilgesnio sprendimų priėmimo laikotarpio pasižymi sumažėjusiu aktyvumu.
Norėdami išvengti šio poveikio, ekspertai rekomenduoja iš anksto planuoti maistą ir struktūrizuoti aplinką, kad būtų kuo mažiau nereikalingų su maistu susijusių sprendimų.
Evoliucinis neatitikimas: Kodėl jūsų smegenys kovoja su šiuolaikinės dietos tikslais
Mūsų priešistorinė neurologinė sąranga iš esmės prieštarauja šiuolaikiniams mitybos poreikiams, todėl svorio kontrolė atrodo kaip nelengva kova. Žmogaus smegenys evoliucionavo maisto stygiaus laikotarpiais, todėl susiformavo galingos atlygio už kaloringą maistą sistemos ir efektyvaus energijos kaupimo mechanizmai.
Šiandienos aplinka, kurioje gausu apdoroto maisto, šias senovines sistemas užgožia. Nepaisant šiuolaikinių trūkumų, smegenys ir toliau teikia pirmenybę didelio kaloringumo vartojimui ir energijos taupymui. Neurovaizdavimo tyrimai rodo, kad vartojant saldų ar riebų maistą suaktyvėja atlygio centras – reakcija, kuri kadaise buvo būtina išgyvenimui, bet dabar yra neproduktyvi.
Šis neatitikimas paaiškina, kodėl vien tik valios jėga dažnai nepadeda kovoti su giliai įsišaknijusiais nervų takais, sukurtais visiškai kitokioms aplinkos sąlygoms.
Slapta miego trūkumo įtaka alkio hormonams
Miego trūkumas yra dar vienas galingas biologinis veiksnys, kuris žlugdo svorio valdymo pastangas, veikiantis po sąmoningu įsisąmoninimu. Tyrimai rodo, kad nepakankamas miegas sutrikdo leptino (sotumo hormono) ir grelino (alkio hormono) pusiausvyrą, todėl, neatsižvelgiant į kalorijų poreikį, atsiranda nuolatiniai alkio signalai.
Kai žmonėms trūksta miego, jie suvartoja iki 24 % daugiau kalorijų, ypač norisi daug angliavandenių turinčio ir kaloringo maisto. Smegenų skenavimas atskleidžia sumažėjusį prefrontalinės žievės sričių, atsakingų už impulsų kontrolę, aktyvumą, o atlygio centrai, žiūrint į maisto vaizdus, tampa hiperaktyvūs.
Be to, prasta miego kokybė blogina gliukozės apykaitą ir jautrumą insulinui, o tai dar labiau skatina riebalų kaupimąsi, nepaisant sąmoningų ketinimų išlaikyti svorį.
Socialinio konformizmo šališkumas ir jo poveikis vartojimo įpročiams
Socialinio konformizmo šališkumas ir jo poveikis vartojimo modeliams
Žmonių elgesys smarkiai keičiasi socialiniame kontekste, o valgymo įpročiai yra ypač jautrūs nesąmoningam konformizmo šališkumui. Neuromoksliniais tyrimais įrodyta, kad žmonės automatiškai pritaiko savo suvartojamo maisto kiekį prie kompanionų ir suvalgo iki 96 % daugiau maisto, kai vakarieniauja su daug valgančiais žmonėmis.
Šis atitikimas veikia nesąmoningai per veidrodinius neuronus, kurie sinchronizuoja valgymo elgseną socialinėse grupėse. Tyrimai atskleidė, kad žmonės be sąmoningo apsisprendimo perima aplinkinių porcijų dydį, maisto pasirinkimą ir valgymo tempą.
Šis nesąmoningas mėgdžiojimas išsivystė kaip socialinio ryšio mechanizmas, tačiau dabar šiuolaikinėje aplinkoje, kurioje dažnai valgoma bendraujant su žmonėmis, labai prisideda prie per didelio vartojimo.
Streso veikiamos nervų grandinės, skatinančios svorio laikymąsi
Nors socialinė įtaka subtiliai formuoja valgymo įpročius, organizmo reakcija į stresą yra dar viena galinga pasąmoninė jėga, daranti įtaką svorio reguliavimui. Lėtinio streso metu smegenyse išsiskiria kortizolis, kuris suaktyvina nervines grandines, skatinančias riebalų kaupimąsi, ypač pilvo srityje.
Neuromokslininkai nustatė, kad šios streso suaktyvintos grandinės kartu didina potraukį kaloringam maistui ir kartu mažina medžiagų apykaitos efektyvumą. Šis evoliucinis mechanizmas, kadaise apsaugojęs nuo maisto trūkumo, dabar veikia prieš šiuolaikinius žmones.
Be to, dėl streso sukeltų miego sutrikimų dar labiau sutrinka pagumburio alkio hormonų reguliavimas, todėl susidaro neurobiologinė aplinka, kuri priešinasi svorio metimo pastangoms, nepaisant sąmoningų ketinimų išlaikyti sveikos mitybos įpročius.
