Ne visi pirmadieniai sukelia stresą. Bet kai kiekvienas rytas prasideda su įtampa krūtinėje, nerimastingu slinkimu link kompiuterio ar nuovargiu vos pramerkus akis, verta sustoti. Ne tik fiziškai – bet ir mintyse. Ilgaamžiškumas nėra tik sveika mityba ar genetika. Ilgaamžiškumas – tai ir psichologinė pusiausvyra, kurią kuriame kiekvieną dieną.

Kuo pirmadienis ypatingas?

Pirmadienis yra ne tik darbo savaitės pradžia – tai psichologinė slenkstis. Neurologai sako, kad smegenys „nustato toną“ visai savaitei būtent pirmą dieną. Kaip jautiesi pirmadienį 8:00 ryto, dažnai nusako, kiek turi vidinės energijos, aiškumo, ar net tikslų.

Pirmadienis taip pat atveria mūsų tikruosius jausmus: ar tai, ką darai, kur eini, su kuo bendrauji – atitinka tave?

Štai tas vienas klausimas:

„Ar norėčiau gyventi šitaip dar 10 metų – jei kiekviena savaitė prasidėtų taip, kaip šiandien?“

Skamba paprastai, bet atsakymas gali būti labai atviras. Jei pirmadienį pasitinki su jauduliu, smalsumu, švelniu nerimu – tai sveika. Bet jei kiekvieną pirmadienį tavyje kovoja noras pabėgti, viską atidėti ar net išnykti – šis klausimas tampa rimtu indikatoriumi.

Ką reiškia „dar 10 metų“?

Psichologai žino: žmonės dažnai pripranta prie diskomforto. Jie „ištveria“ net ir toksiškas aplinkas, santykius ar rutiną. Bet kai klausimas apima 10 metų – tai laiko mastelis, kuris pramuša „įpratimo šarvus“.

Jei neįsivaizduoji dar 500 pirmadienių tokioje būsenoje – tavo sistema tau sako: „reikia koreguoti kryptį”.

Ką šis klausimas atskleidžia?

• Ar tavo darbas / veikla turi prasmę, ar tik funkciją?

• Ar ryte jautiesi žvalus, ar iškart nori dar vienos kavos?

  Reklama

• Ar tavo kūnas ilsisi per savaitgalį, ar tik užmiega iš išsekimo?

• Ar tavo mintys veržiasi į priekį, ar suka ratus tame pačiame taške?

Pirmadienis gali būti emocinis barometras – jis rodo, kokia kryptimi eina tavo gyvenimas. Net jei tau viskas „tvarkoje“, bet kiekvieną pirmadienį vis sunkiau – tai tavo vidinis kompasas signalizuoja.

Mokslinė pusė: psichologinis senėjimas

Naujausi tyrimai rodo, kad emocinis nusivylimas ir lėtinis pasipriešinimas realybei spartina psichologinį senėjimą. Tai reiškia: tavo biologinis amžius gali augti greičiau nei dokumentinis, jei kasdieninė veikla tau nuolat kelia streso ar beprasmybės jausmą.

Chroninis pirmadienio stresas susijęs su:

• Padidėjusiu kortizolio lygiu,

  Reklama

• Miego kokybės mažėjimu,

• Energijos stygiumi ir nerviniu išsekimu,

• Žemesniu dopamino lygiu (motyvacijos hormonas).

  Reklama

Tai – tiesioginė grandinė tarp emocinio sąstingio ir biologinio nusidėvėjimo.

O jei atsakymas – „Ne, nenorėčiau“?

Puiku. Tai nėra silpnumo ženklas. Tai – aiškus startas. Štai ką gali daryti toliau:

1. Nespręsk visko iškart – identifikuok kas tiksliai kelia sunkumą

Gal tai ne pats darbas, o rytinė rutina? Gal ne veikla, o žmonės? Gal ne krūvis, o tempas?

2. Ieškok mažų pokyčių, kurie duoda energijos

Pavyzdžiui, 10 minučių judesio prieš darbą, žingsniavimas lauke, arba rytinis ritualas be telefono.

3. Perklausinėk klausimą kas savaitę

Jis nėra skirtas vienam pirmadieniui. Per mėnesį gali keistis tavo atsakymas. Tikslas – pastebėti dinamiką.

4. Kalbėkis su žmonėmis, kurie gyvena su tikslo jausmu

Pasidalinta motyvacija yra užkrečiama. Net vienas pokalbis gali pakeisti toną.

5. Kartais reikia drąsos – net jei dar be plano

Jei klausimas sukelia diskomfortą, bet jauti, kad „taip daugiau nebegali būti“ – tai yra pradžia. Visos didelės permainos prasideda ne nuo plano, o nuo sprendimo.

Kai pirmadienis tampa kelrodžiu

Klausimas, kurį sau užduodi pirmadienį, yra ne apie savaitę. Jis – apie gyvenimą. Apie tai, ar eini kryptimi, kuri tave stiprina, ar po truputį slopina.

Ir jei šiandien atsakymas yra „ne, nebenorėčiau gyventi dar 10 metų taip“ – tai ne tragedija, o puikiausia galimybė pradėti nuo savęs. Nuo mažo, bet sąžiningo žingsnio. Net jei kol kas vienintelė permaina yra – paklausti savęs iš naujo.