Atplėšiau pakelį naujų sėklų ir pažiūrėjau į kainą. Dvigubai brangiau nei „Rodničiok”. „Na, pažiūrėsim, ar vertos,” — pasakiau sau ir pasėjau pusę lysvės senojo hibrido, pusę — naujojo.
Per vasarą atsakymas tapo akivaizdus. Bet ne toks, kokio tikėjausi.
„Rodničiok” — patikimas, bet jau ne vienintelis
Metais iš metų „Rodničiok Natur H” buvo standartinis pasirinkimas lietuvių šiltnamiuose. Patikimas. Universalus. Derlingas. Daugelis daržininkų jo niekada nekeitė — ir visai suprantamai.
Bet naujos kartos hibridai atsinešė savybes, kurių „Rodničiok” tiesiog neturi. Greitesnį dygimą. Stipresnį atsparumą ligoms. Geresnį skonį be kartumo. Ir svarbiausia — stabilumą net per drėgną, vėsią vasarą, kai senosios veislės dažnai nuvildavo.
Savidulkiai hibridai turi dar vieną pranašumą — jiems nereikia bičių. Tai reiškia, kad uždaro šiltnamio sąlygomis jie mezga vaisius stabiliai, nepriklausomai nuo oro ar vabzdžių aktyvumo.
„Ilgai buvau ištikima seniesiems,” — pasakojo teta Zita, trisdešimt metų auginanti agurkas sodų bendrijoje. „Pabandžiau „Pasalimo” — ir neatsimenu, kada turėjau tiek agurkų taip anksti.”
Trys hibridai, kuriuos verta žinoti
„Pasalimo H” — savidulkis hibridas, derantis po penkiasdešimties dienų nuo sudygimo. Puikiai tinka ir šiltnamiui, ir laukui. Derlingumas — vienas aukščiausių tarp naujosios kartos.
„Dirigent H” — ankstyvas, savidulkis, atsparus tikrajai miltligei ir kladosporiozei. Vaisiai nedideli, smulkiai kauburiuoti. Tinka šviežiam vartojimui ir konservavimui — tikras universalas.
„Merengue H” — rekordiškai ankstyvas. Dera jau po trisdešimt septynių–keturiasdešimties dienų. Stambiai kauburiuoti vaisiai, gero skonio, be jokio kartumo. Rauginimui ir marinavimui — būtent tam, ko dauguma lietuvių daržininkų ir ieško. Šis hibridas ypač vertinamas už tai, kad vaisiai neperaugna ir ilgai išlaiko formą.
Visos trys veislės Lietuvoje parduodamos sėklų parduotuvėse ir internetinėse platformose — „Sėkmė”, „Sodo centras”, specializuotuose e. kataloguose.
Naujausios veislės, kurias verta išbandyti
„Konzert F1″ — hibridą nesunku atpažinti: tamsiai žali lapai su melsvu atspalviu dėl ypač didelio chlorofilo kiekio. Augalas atsparesnis voratinklinėms erkėms ir geriau toleruoja temperatūrų svyravimus. Rimtas kandidatas tiems, kas nori stabilumo.
Balkono mėgėjams — „Patio Snacker H”. Kompaktiškas, augantis vazone. Tinka tiems, kurie šiltnamio neturi, bet šviežių agurkų nori.
„Spino” — trumpavaisiai, ankstyvi, atsparūs rauplėms ir miltligei. „Corveta H” — traškūs, be kartumo. Bandymų laukuose šie hibridai pateisino lūkesčius.
Kas lemia sėkmę bet kuriuo hibridu
Net geriausias hibridas neišgelbės, jei sąlygos netinkamos. Optimaliausia temperatūra — dvidešimt du–dvidešimt penki laipsniai. Žemiau dešimties — šaknys negali pasisavinti maisto medžiagų. Aukščiau trisdešimt penkių — žiedadulkės tampa sterilios, vaisiai deformuojasi.
Laistyti — tik šiltu vandeniu. Dirva — priemolio, pH šeši–septyni. Kas trečią liejimą — organinės-mineralinės trąšos. Ir taisyklė, kurią daugelis pamiršta: lauke toje pačioje vietoje agurkai gali augti tik po dvejų–trejų metų pertraukos. Dirvožemyje kaupiasi specifinės ligos ir kenkėjai, kurie naujų sėklų pranašumus gali sunaikinti per kelias savaites.
Dar vienas patarimas, kurį patyrusieji žino: pirmąsias žiedų kekeles geriau nuskinti, kad augalas stipriau įsišaknytų. Derliaus tai nesumažins — tik pastumia pradžią savaitei, bet bendras kiekis padidėja.
„Rodničiok” dar ilgai liks parduotuvių lentynose — ir tai gerai. Bet jeigu norite pabandyti kažko naujo — klausimas paprastas: kurį iš šių trijų pasėsite pirmą?
