Bakterijos gali išgyventi ir ant muilo, ir ant skysto muilo, nors paprastai jų kiekis nėra kenksmingas. Kai muilas sudrėksta, ant jo susidaro „gleivių sluoksnis”, o skysto muilo dozatoriuose bakterijų koncentracija gali siekti iki 10⁷ KSV/ml. Tyrimai rodo, kad bakterijos nuo muilo ant naudotojų patenka retai ir kelia minimalų pavojų sveikatai. Tinkamas muilo laikymas ir reguliarus keitimas apsaugo nuo didelės bakterijų kolonizacijos. Mokslo žinios apie muilo valomąjį poveikį paaiškina, kodėl net „užterštas” muilas veiksmingai pašalina mikrobus.
Mokslas apie muilo antibakterines savybes
Nors daugelis vartotojų mano, kad muilas savaime atbaido bakterijas, iš tikrųjų jo veiksmingumą lemia tam tikros cheminės savybės.
Muilo sudėtyje yra molekulių, vadinamų paviršinio aktyvumo medžiagomis, turinčiomis hidrofilinį (mėgstančių vandenį) ir hidrofobinį (atstumiančių vandenį) galus.
Kartu su vandeniu šios paviršinio aktyvumo medžiagos suardo bakterijų ląstelių membranas. Hidrofobiniai galai prisitvirtina prie aliejų ir nešvarumų, kuriuose yra bakterijų, o hidrofiliniai galai susijungia su vandeniu, sudarydami miceles, kurios uždaro teršalus ir juos nuplauna.
Be to, kai kuriuose muiluose yra antimikrobinių medžiagų, pavyzdžiui, triklozano arba benzalkonio chlorido, kad būtų geriau naikinami mikrobai.
Šarminis muilo pH taip pat prisideda prie jo veiksmingumo, nes susilpnina bakterijų struktūras.
Skystas muilas vs skystas muilas: Bakterijų kolonizacijos skirtumai
Lyginant batoninio ir skysto muilo bakterinę kolonizaciją, išryškėja reikšmingi jų jautrumo mikrobinei taršai skirtumai .
Kai muilas sudrėksta, paprastai susidaro „gleivių sluoksnis”, kuriame bakterijos gali išgyventi. Nors tyrimai rodo, kad šios bakterijos retai perduodamos naudotojams kenksmingais kiekiais, naudojant muilą išoriniai sluoksniai nusitrina ir nuolat atidengia šviežią muilą.
Skysti muilai, išpilstyti iš talpyklų, yra mažiau veikiami aplinkos, tačiau jų siurblių mechanizmuose gali būti bakterijų. Tyrimai rodo, kad skysto muilo dozatoriai, ypač viešose vietose, gali būti užteršti gramneigiamomis bakterijomis, kurių koncentracija gali siekti 10⁷ CFU/ml.
Bakterijų išlikimo ant muilo produktų tyrimų rezultatai
Nors muilo produktai skirti pašalinti mikroorganizmus nuo odos paviršių, moksliniai tyrimai atskleidė sudėtingus bakterijų išgyvenimo ant šių valymo priemonių modelius.
Tyrimai rodo, kad nors bakterijos gali veistis ir muilo gabalėliuose, ir skystuose muiluose, jų išgyvenimo sąlygos labai skiriasi. Žurnale „Journal of Environmental Health” paskelbtuose tyrimuose nustatyta, kad kontroliuojamų eksperimentų metu bakterijos nuo muilo gabalėlių naudotojams perduodamos retai.
Tuo tarpu 2019 m. žurnale „Scientific Reports” atliktas tyrimas parodė, kad skysto muilo dozatoriuose, ypač pakartotinai užpildomuose, dažnai būna gyvybingų bakterijų populiacijų, įskaitant Pseudomonas rūšis. Atrodo, kad lemiamas veiksnys yra drėgmės išlaikymas, o ne pati muilo sudėtis.
Praktiniai patarimai, kaip palaikyti muilo švarą
Keletas praktinių priemonių gali padėti vartotojams sumažinti muilo produktų užterštumą bakterijomis.
Skysto muilo dozatorius reikėtų reguliariai valyti nuvalant siurblio mechanizmą alkoholiu.
Bariniams muilams naudingi drenažo indeliai, kurie leidžia visiškai išdžiūti tarp naudojimo, nes drėgmė skatina bakterijų dauginimąsi.
Kas mėnesį keičiant muilą, o kas ketvirtį – skysto muilo dozatorius, išvengiama bioplėvelės susidarymo.
Dalydamiesi muilu su kitais namų ūkio nariais, apsvarstykite galimybę naudoti atskirus produktus tiems, kurių imuninė sistema nusilpusi.
Viešosiose vietose puikią higieną užtikrina bekontakčiai dozatoriai.
Galiausiai tinkama rankų plovimo technika,t. y. energingas 20 sekundžių trunkantis plovimas muilu, fiziškai pašalina mikroorganizmus, neatsižvelgiant į tai, kad ant muilo yra nedidelių bakterijų.
Įprastų mitų apie mikrobus ant muilo paneigimas
Nepaisant plačiai paplitusio susirūpinimo dėl muilo produktų užterštumo bakterijomis, daugelis paplitusių įsitikinimų apie mikrobus ant muilo yra pagrįsti klaidingais įsitikinimais, o ne moksliniais įrodymais.
Mitas Nr. 1: Bakterijos ant muilo sukelia ligas. Tyrimai rodo, kad ant muilo gabalėlių esančios laikinos bakterijos retai patenka į naudotojų organizmą tokiais kiekiais, kad sukeltų infekciją.
Mitas Nr. 2: Skystas muilas iš esmės yra higieniškesnis už muilo gabalėlį. Abiejuose muiluose gali būti bakterijų, tačiau nė vienas iš jų paprastai nekelia didelio pavojaus sveikatai.
Mitas Nr. 3: Antibakteriniai muilai užtikrina geresnę apsaugą. Tyrimai rodo, kad standartiniai muilai yra vienodai veiksmingi šalinant patogenus, kai taikomi tinkami rankų plovimo būdai.
