Keletas Šiaurės šalių augalų pasižymi natūraliomis antibiotikų savybėmis, todėl didėjant atsparumui antimikrobinėms medžiagoms jie gali būti alternatyva. Vietinės tradicijos, kuriose naudojamos bruknės, arktiniai čiobreliai, pušų dervos, debesylai ir Islandijos samanos, yra moksliškai patvirtintos. Šiose augalinėse medžiagose yra junginių, kurie ardo bakterijų membranas, kovoja su tokiais patogenais, kaip E. coli, ir dėl antioksidantų bei priešuždegiminio poveikio palaiko imuninę funkciją. Tradiciniai naudojimo būdai: arbatos, tinktūros, kulinarinis naudojimas ir vietiškai naudojami tepalai. Senosios išminties ir šiuolaikinių tyrimų dermė atskleidžia daug žadančius šiuolaikinių sveikatos problemų sprendimus.
Didėjanti atsparumo antibiotikams krizė
Nors XX a. antibiotikai sukėlė revoliuciją medicinoje, dėl antimikrobinio atsparumo jų veiksmingumas nuolat mažėja. Pasaulio sveikatos organizacija šį reiškinį dabar priskiria prie dešimties didžiausių pasaulinių grėsmių visuomenės sveikatai, su kuriomis susid uria žmonija.
Kasmet maždaug 700 000 žmonių visame pasaulyje miršta nuo infekcijų, kurios nebereaguoja į antibiotikus. Ekspertai prognozuoja, kad jei dabartinės tendencijos išliks, iki 2050 m. šis skaičius gali siekti 10 milijonų. Pagrindinės priežastys – per didelis vaistų skyrimas, netinkamas vartojimas ir ribotas naujų antimikrobinių junginių kūrimas.
Ši krizė paskatino mokslininkus ieškoti alternatyvių sprendimų, įskaitant natūraliomis antimikrobinėmis savybėmis pasižyminčius augalinius junginius.
Šiaurės šalių botanikos tradicijos: Senovės išmintis susitinka su šiuolaikiniu mokslu
Šiaurės šalių botanikos tradicijos jau tūkstančius metų vaidina svarbų vaidmenį sveikatos priežiūroje – vietiniai samiai ir pirmieji Šiaurės šalių gyventojai sukūrė sudėtingas vaistažolių gydymo sistemas gerokai anksčiau, nei atsirado šiuolaikiniai vaistai.
Ši protėvių gydymo praktika rėmėsi tokiais augalais kaip arktinis čiobrelis, beržo žievė ir kadagio uogos – rūšimis, kurių unikalūs antimikrobiniai junginiai išsivystė tam, kad išgyventų atšiauriomis šiaurės sąlygomis.
Dabar moksliniais tyrimais patvirtinta, kad daugelyje šių augalų yra stiprių biologiškai aktyvių junginių, pasižyminčių antibakterinėmis savybėmis.
Šiuolaikiniuose moksliniuose tyrimuose taikomi pažangūs analitiniai metodai šiems junginiams nustatyti, tradiciniam naudojimui patvirtinti ir standartizuotiems ekstraktams sukurti.
Šis senovės žinių ir šiuolaikinio mokslo suartėjimas siūlo perspektyvias alternatyvas didėjančio atsparumo antibiotikams akivaizdoje.
Šeši galingi Skandinavijos augalai, pasižymintys įrodytomis antimikrobinėmis savybėmis
Skandinavijos miškuose ir tundroje auga daugybė augalų, pasižyminčių natūraliomis antimikrobinėmis savybėmis, kurių daugelis pastaraisiais dešimtmečiais buvo moksliškai patvirtintos.
Tarp šešių ypač veiksmingų Šiaurės šalių rūšių yra bruknės (Vaccinium vitis-idaea), kurių junginiai yra veiksmingi prieš E. ; arktinis čiobrelis (Thymus arcticus), turintis timolio, kuris ardo bakterijų membranas; pušies derva (Pinus sylvestris), tradiciškai naudojama žaizdoms gydyti; debesylas (Rubus chamaemorus), turintis daug elagitaninų; Islandijos samanos (Cetraria islandica), turinčios priešgrybelinių savybių turinčios usninės rūgšties, ir šaltalankiai (Hippophae rhamnoides), kurių uogos pasižymi plataus spektro antimikrobiniu poveik iu tiek gramteigiamoms, tiek gramneigiamoms bakterijoms.
Kaip šie Šiaurės šalių augalai palaiko jūsų imuninę sistemą
Be antimikrobinio poveikio, šie šeši botaniniai šiaurės Europos čempionai teikia daugialypę paramą imuninei sistemai. Jų sudėtyje yra imunomoduliuojančių junginių, kurie reguliuoja uždegimines reakcijas, užkirsdami kelią tiek nepakankamam, tiek perdėtam imuninių funkcijų aktyvumui.
Šiuose augaluose yra stiprių antioksidantų, neutralizuojančių laisvuosius radikalus ir mažinančių oksidacinį stresą, kuris gali pakenkti imunitetui. Jų biologiškai aktyvūs junginiai skatina natūralių ląstelių žudikių ir makrofagų – svarbiausių imuninės sistemos gynėjų nuo patogenų – gamybą.
Be to, jie palaiko žarnyno sveikatą puoselėdami naudingą žarnyno florą, kuri, kaip rodo moksliniai tyrimai, yra labai svarbi sisteminiam imunitetui.
Reguliarus jų vartojimas sukelia kaupiamąjį poveikį, stiprina natūralius organizmo gynybinius mechanizmus, o ne tik kovoja su esamomis infekcijomis.
Gamtos antibiotikų įtraukimas į kasdienį sveikatos režimą
Norint panaudoti Šiaurės šalių augalų antimikrobinę galią, reikia ją apgalvotai integruoti į kasdienę rutiną. Specialistai rekomenduoja pradėti nuo kasdienių vaistažolių arbatų su bruknių lapais arba beržo žieve, kurios į organizmą nuolat tiekia antimikrobinius junginius.
Arktinių čiobrelių ar gysločio šaknų tinktūros – tai koncentruotos dozės, ypač veiksmingos sezoninių imuninių iššūkių metu. Jų galima įpilti į vandenį arba vartoti tiesiogiai nedideliais kiekiais.
Kulinarinė integracija yra dar vienas būdas, kai debesylai ir kadagio uogos veikia kaip dvejopos paskirties ingredientai, kurie sustiprina skonį ir kartu suteikia antimikrobinių savybių.
Vietiniam naudojimui skirtos druskos, kurių sudėtyje yra pušų dervos, veiksmingai padeda spręsti nedideles odos problemas.
Mokslinių tyrimų ribos: Augalinių antimikrobinių preparatų ateitis
Mokslo bendruomenė stovi prie permainingų atradimų Šiaurės šalių augalinės kilmės antimikrobinių preparatų srityje. Tyrėjai tobulina ekstrakcijos metodus, kad iš bruknių, kadagių ir beržų dar neregėtu tikslumu išskirtų stiprius junginius.
Daugiadisciplininės grupės tiria pristatymo sistemas, kurios didina biologinį prieinamumą ir veikia konkrečius patogenus, nepažeisdamos naudingos mikrobiotos. Preliminarūs tyrimai rodo, kad šie augalų junginiai gali kovoti su antibiotikams atspariomis padermėmis naudodami mechanizmus, kurie skiriasi nuo įprastinių vaistų.
Be to, atliekant Šiaurės šalių augalų rūšių genominį kartografavimą atskleidžiamos per atšiaurias žiemas susiformavusios adaptacijos, kurios pasižymi unikaliomis antimikrobinėmis savybėmis.
Šios naujovės žada tikslingą gydymą, turintį mažesnį šalutinį poveikį nei tradiciniai antibiotikai ir galintį sukelti revoliuciją infekcinių ligų valdyme.
