Sėdžiu valandą. Dvi. Plūdė stovi kaip įkalta. Žuvies nėra. Nei muštuko, nei drebtelėjimo. Tokia diena, kai norisi viską sumesti ir eiti namo. Bet prieš tai — patikrinti penkis dalykus, kurie dažniausiai kalti.
Pirma: vieta
Karštu oru žuvis palieka seklumas. Ji ieško pavėsio — po medžiais, prie lieptų, prie kanalų, kur vanduo giliau ir vėsiau. Jei meti į saulėje plikinantį seklumą — gali sėdėti iki vakaro.
Persikelti prie kranto su šešėliu. Ieškoti struktūrų — nendrių, žolės, lelijų lapų. Ten, kur yra priedanga — ten dažniausiai yra ir žuvis. Pliki, atviri krantai retai ką duoda.
Antra: paviršius
Prieš mesdama žiūriu į vandenį. Ar matosi duobutės, sūkurėliai, sprunkantis mailius? Jei taip — žuvis yra ir maitinasi. Jei paviršius visiškai ramus — gali būti, kad čia tiesiog nieko nėra.
Drumstas, dvokiantis vanduo — prastas ženklas. Skaidrus ir ramus — žuvis gali būti, bet ji mato tave geriau nei tu ją. Reikia atsargumo — mažiau šešėlių, mažiau judesių.
Trečia: kabliukas
Mažas pakeitimas, kuris dažnai keičia viską. Mažesnis kabliukas — natūraliau atrodo. Aštresnis smaigalys — geriau įsikerta. Trumpesnis pavadėlis, mažesnis svoris — masalas skęsta kitaip, plazda kitaip, juda kitaip.
Žuvis, kuri ignoravo didelį kabliuką su storu pavadėliu — kartais iš karto kimba ant mažo, lengvo, vos matomo.
Ketvirta: kvapas
Rankos kvepia degalais, kremu, cigaretėmis — ir tas kvapas persiduoda masalui. Žuvis tai jaučia. Ir nesiartina.
Prieš liečiant masalą — rankas nuplauti vandeniu iš ežero. Be muilo, be nieko — tiesiog vandeniu. Ir vengti užterštų pakrančių — jei vanduo kvepia blogai, žuvis ten nesimaitina.
Penkta: laikas
Per pilnatį ir jaunatį kibimas dažnai silpnesnis — tai ne prietaras, o patyrimas, kurį patvirtina daugelis žvejų. Pati karščiausia dienos dalis — irgi ne geriausias metas. Žuvis tuomet slepiasi giliau ir tiesiog nesirengia maitintis.
Ankstus rytas, vėlyvas vakaras, debesuota diena — tai langai, kai žuvis aktyvesnė ir drąsesnė. Jei viskas atrodo gerai — vieta, vanduo, masalas, kvapas — bet nekimba, kartais atsakymas paprastas: ne tas laikas. Ir tada geriausia, ką gali padaryti — ateiti rytoj.
Penki pakeitimai. Viena po kitos. Ir plūdė, kuri stovėjo kaip priaugusi — staiga pradeda šokti. Žvejyba ne visada apdovanoja pirmą valandą. Bet beveik visada — tą, kuris nepasiduoda.
