Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (SMLPC), įvertinęs gautus liepos mėnesio maudyklų vandens kokybės tyrimų rezultatus, informuoja, kad vienoje maudykloje buvo nustatyta trumpalaikė tarša.

Gauti 111 maudyklų iš 120 į stebėsenos sąrašą įtrauktų maudyklų vandens tyrimų rezultatai. Liepos 2 d. vandens kokybė neatitiko Lietuvos higienos normoje HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ nustatytų mikrobiologinių parametrų reikalavimų Baldžio ežero II paplūdimio maudykloje. Šioje maudykloje buvo nustatyta daugiau, nei leidžiama higienos normoje, žarninių enterokokų kolonijas sudarančių vienetų 100 ml vandens. Liepos 7 d. pakartotinai atlikus Baldžio ežero II paplūdimio maudyklos vandens tyrimus, vandens kokybė jau atitiko higienos normos reikalavimus. Daugiau skaitykite „Pranešimai žiniasklaidai“ skiltyje.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos informuoja, kad liepos 15–17 d. kaitra tęsis. Aukščiausia dienos temperatūra daugelyje rajonų sieks 30–34 laipsnius karščio. Liepos 18–19 d. kaitra atlėgs – 30 laipsnių karštis numatomas tik kai kur rytinėje šalies pusėje. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro rekomendacijos „Karštis ir jo poveikis sveikatai: rekomendacijos, kaip apsisaugoti karščiui jautriems žmonėms“.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos informuoja, kad liepos 10-os dieną aukščiausia temperatūra daugelyje rytinių rajonų sieks 30–32 °C. Liepos 11-os dieną 30 °C kaitra išliks rytiniame šalies pakraštyje. Liepos 12–14 d. dienomis 30–33 °C kaitra vėl bus daugelyje šalies rajonų. 

Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per karščius galima nukentėti dėl nudegimų, šilumos smūgio, saulės smūgio, hipoksijos (deguonies bado). Atsižvelgdami į tai, visuomenės sveikatos specialistai ragina nebūti abejingiems savo ir artimųjų sveikatai.

Daugiau skaitykite „Aplinkos sveikata − Klimatas ir sveikata“ skiltyje.

Pernai Lietuvoje besimaudydami natūraliuose vandens telkiniuose, baseinuose ir kitomis patikslintomis ir nepatikslintomis aplinkybėmis paskendo 140 žmonių. Vykdant skendimų prevenciją, svarbu nepamiršti, kad vandens pramogų metu kyla ne tik skendimo, bet ir įvairių traumų grėsmė. 2020 m. vandenyje žmonės patyrė 246 traumas, kurias gydėsi ambulatoriškai, ir 29 sunkias ir labai sunkias traumas, kurias teko gydyti stacionare.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (SMLPC) informuoja, kad birželio mėnesio antrojoje pusėje gauta informacija apie 99 iš 120 į stebėsenos sąrašą įtrauktų maudyklų vandens kokybę. Visose jose vandens kokybė atitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimus.

Druskininkų, Vilniaus miestų, Lazdijų, Panevėžio, Ignalinos, Utenos rajonų maudyklose vandens mėginiai imti paskutinėmis birželio mėnesio dienomis. Kai bus gauti tyrimų rezultatai, informacija SMLPC interneto svetainės „Aplinkos sveikata−Maudyklos“ skiltyje bus atnaujinta.

Daugiau skaitykite „Pranešimai žiniasklaidai“ skiltyje.

Primename, kad pasibaigus pusmečiui savivaldybės per 10 darbo dienų Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centrui teikia ataskaitas apie suplanuotų visuomenės sveikatos priežiūros funkcijų vykdymo veiklos vertinimo kriterijų reikšmių pasiekimą (pagrindas: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu 2020 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. V-3029 patvirtinto Tvarkos aprašo 30 p.).

Prašome 2021 m. I pusmečio Valstybinių (valstybės perduotų savivaldybėms) visuomenės sveikatos priežiūros funkcijų vykdymo ataskaitą EXCEL formatu iki 2021 m. liepos 15 d. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centrui siųsti į el. paštą smlpc@smlpc.lt.

Ataskaitos formą galima atsisiųsti paspaudus šią nuorodą: 2021 m. ataskaitos forma.

Įrodyta, kad tikėtiną gyvenimo trukmę ilgina bei gyvenimo kokybę gali pagerinti nerūkymas, alkoholio nevartojimas, reguliariai atliekami vidutinio ir didelio intensyvumo fiziniai pratimai, kokybiškas miegas, streso valdymas, kūno masės ir gliukozės kiekio kraujyje kontroliavimas bei racionali mityba, optimalaus arterinio kraujospūdžio palaikymas. Mažiau mokslo įrodymų apie taip pat labai svarbius veiksnius: žmogaus raišką socialinėje aplinkoje ir bendravimą, etinę laikyseną, pagalbą kitiems, savanorystę. Išsamiau apie moksliniais įrodymais pagrįstas fizinio bei socialinio aktyvumo rekomendacijas – Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokymo skyriaus specialistų straipsnyje „Fizinio ir socialinio aktyvumo svarba sveikatai“, kuris  publikuojamas  „Sveikatos mokymas – Patarimai“ skiltyje.

2021 m. birželio 28 d. ir birželio 30 d. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centre vyko mokami įvadiniai profesinio tobulinimo kursai specialistams pradedantiems verstis privalomuoju pirmosios pagalbos mokymu pagal 18 akad. val. programą ,,Privalomojo pirmosios pagalbos mokymo pagrindai“. Kursų kaina – 53,00 EUR. 

Daugiau skaitykite „Specialistų tobulinimas − Profesinio tobulinimo kursai“ skiltyje.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (toliau – SMLPC), įgyvendindamas SMLPC 2021 m. veiklos plano 01-01-02 priemonės „Teikti metodinę pagalbą, įgyvendinant nacionalinę politiką sveikos mitybos, vaikų sveikatos, lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai, lėtinių neinfekcinių ligų ir traumų prevencijos ir aplinkos sveikatinimo srityse“ 20. veiksmą „Rinkti, analizuoti ir apibendrinti informaciją apie SVSB organizuojamus traumų prevencijos renginius ir leidinius“, parengė Lietuvos savivaldybių visuomenės sveikatos biurų traumų ir nelaimingų atsitikimų prevencijos sveikatos ugdymo ir mokymo 2020 metų veiklos apžvalgą.

Krūtinės ląsta apsupta 12 porų šonkaulių, krūtinkaulio ir stuburo, kurie saugo vidaus organus: širdį, plaučius, stambiąsias kraujagysles, trachėją, stemplę, kvėpavimo raumenis. Krūtinės traumas sukelia įvairios priežastys: kritimas, sporto traumos, skvarbūs sužalojimai, eismo įvykiai, suspaudimas. Šių sužalojimų metu gali būti pažeistos kaulinės krūtinės ląstos struktūros ir gyvybiškai svarbūs organai bei kvėpavimo raumenys.

Krūtinės ląstos žaizdos gali būti kiauryminės, jas sukelia kulkos, peiliai, metaliniai strypai ir kt. Dėl tokios traumos pažeidžiamas krūtinės ląstos vientisumas. Bukos krūtinės ląstos traumos yra dažnesnės, pvz., smūgis į vairą, kritimas iš didelio aukščio. Abiejų rūšių traumos pavojingos gyvybei. Daugiau skaitykite „Sveikatos mokymas − Patarimai“ skiltyje.