Pramoninių augalų apsaugos priemonių naudojimas žemės ūkyje sprendžiamas Europos Komisijos lygmeniu. Ūkininkai privalo laikytis tam tikrų augalų apsaugos priemonių (AAP) naudojimą nustatančių reglamentų. Tam tikrų AAP naudojimas žemės ūkyje gali kelti riziką sveikatai. Tačiau niekas mums negali sutrukdyti apsidrausti nuo kenksmingo AAP poveikio sveikatai savo darže arba sode. Todėl mes primename keletą natūralių (gamtinių AAP), kurios tūkstančius metų naudojamos derlių nuo kenkėjų apsiginti ir pagausinti.

Apie tai daugiau skaitykite plakate „Apie augalų apsaugos priemonių keliamą riziką sveikatai“, kuris yra publikuojamas „Atmintinės, lankstukai, plakatai - Plakatai" skiltyje.

Informuojame, kad nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. įsigalioja Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. V-964 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. balandžio 10 d. įsakymo Nr. V-394 redakcija) nuostatos. 

Daugiau skaitykite „Mityba ir fizinis aktyvumas – Rekomenduojami perspektyviniai valgiaraščiai“ skiltyje.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, įvertinęs gautus rugpjūčio mėnesio pirmosios pusės maudyklų vandens kokybės tyrimų rezultatus, pažymi, kad keliose maudyklose buvo nustatyta trumpalaikė tarša ir vandens kokybė neatitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimų. Atlikus pakartotinius tyrimus, maudyklų vandens kokybė atitinka reikalavimus.

Daugiau skaitykite „Pranešimai žiniasklaidai“ skiltyje.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro  visuomenės sveikatos specialistė Virginija Rudaminienė šią vasarą tris kartus lankėsi vaikų vasaros stovykloje „Verubė“  (Trakų rajone). Čia net 150 atostogautojų iš visos Lietuvos ir į kitas šalis emigravusių šeimų vaikai, sugrįžę į gimtinę vasaros atostogų, mokėsi suteikti pirmąją pagalbą nukentėjusiesiems. 

Susitikimų tikslas – ugdyti pirmosios pagalbos įgūdžius. Didžiausias dėmesys buvo skirtas užspingusiojo gaivinimui ir asmenų, kuriems nustatyta klinikinė mirtis, gaivinimui panaudojant automatinį išorinį defibriliatorių (AID). Daugiau skaitykite „Sveikatos mokymas –  Renginiai“ skiltyje.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras įgyvendina projektą „Sveikatos išsaugojimo priemonių įgyvendinimas tikslinėse teritorijose“, Nr. 08.4.2-ESFA-V-628-01-0001, finansuojamą Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir (arba) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis pagal 2014-2020 metų Europos sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ įgyvendinimo priemonę Nr. 08.4.2-ESFA-V-628 „Tikslinių teritorijų sveikos gyvensenos skatinimas". Daugiau informacijos apie projektą „Programos ir projektai – Tarptautiniai projektai – Europos Sąjungos struktūrinių fondų remiami projektai“ skiltyje.

Astma – kontroliuojama liga, jei tvarkingai vartojame gydytojo paskirtus vaistus. Pagrindiniai vaistai, vartojami gydant bronchinę astmą – inhaliaciniai kortikosteroidai, kurie slopina uždegimą ir užkerta kelią dusulio priepuoliams. Deja, jie turi ir nepageidaujamą poveikį – gali sukelti dantų ir gleivinių ligas, seilių pokyčius,  dantenų ir burnos sausumą, perštėjimą, balso kimimą.  

Priklausomai nuo inhaliatoriaus, į kurį dedamas vaistas, tipo, daugiau ar mažiau kortikosteroido patenka į plaučius, likusi dalis nusėda burnos gleivinėje, ryklėje, ant balso klosčių. Nepageidaujamas didelių dozių kortikosteroidų imunosupresinis ir priešuždegiminis poveikis turi svarbų vaidmenį atsirandant kandidozei.

Pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus, egzistuoja atskiros kaitros ir karščio sąvokos, kurių pagrindinis skirtumas yra skirtinga reiškinio trukmė:

Karštis (pavojingas reiškinys): aukščiausia oro temperatūra ≥ 30 °C, trukmė 1–2 d.

Kaitra (stichinis reiškinys): aukščiausia oro temperatūra ≥ 30 °C, trukmė ≥ 3 d.

Vaikai priklauso jautriai karščiui žmonių grupei. Vaikų kūnas ne taip greitai prisitaiko prie temperatūros pokyčių kaip suaugusiųjų, todėl karštis juos veikia labiau. Vaikai mažiau prakaituoja, jų atsivėsinimo mechanizmai prasčiau išvystyti ir atsivėsinimo procesas užtrunka ilgiau, jie turi didesnę riziką perkaisti ir susirgti ligomis, susijusiomis su perkaitimu. Daugiau rekomendacijų „Aplinkos sveikata – Klimatas sveikata“ skiltyje.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, įvertinęs gautus liepos mėnesio antrosios pusės maudyklų vandens kokybės tyrimų rezultatus, informuoja, kad kai kuriose maudyklose vandens kokybė neatitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimų. Liepos mėnesį atliktų vandens tyrimų rezultatai buvo blogesni palyginti su birželio mėnesiu. Birželį trumpalaikė tarša nustatyta 5 maudyklose, tai sudarė 4,3 proc. visų tirtų maudyklų, o liepą – 11 maudyklų, tai yra 9,6 proc. tirtų maudyklų.

Daugiau skaitykite „Pranešimai žiniasklaidai“ skiltyje.

Rugpjūčio 1–7 dienomis minima 26-oji Pasaulinė žindymo savaitė. Pasaulyje, kuriame vis dar egzistuoja nelygybė, krizės ir skurdas, maitinimas krūtimi yra kūdikių ir motinų sveikos gyvensenos pagrindas. Žindymas – tai universalus sprendimas, sukuriantis visiems lygias galimybes į teisingą gyvenimo pradžią. Žindymas gerina moterų ir vaikų sveikatą, gerovę bei išgyvenimą visame pasaulyje. Motinos pienas yra pats maistingiausias ir imunitetą stiprinantis produktas kūdikiams ir mažamečiams vaikams. Tai ne tik natūralus ir optimalus būdas maitinti vaikus, bet taip pat jis skatina motinos ir vaiko bendravimą nepriklausomai nuo aplinkos. Žindymas yra sveikatinantis, neteršiantis, daug išteklių nereikalaujantis, gamtą tausojantis ir natūralus mitybos būdas bei maistinių medžiagų šaltinis.

Daugiau skaitykite „Mityba ir fizinis aktyvumas – Žindymo skatinimo komitetas“ skiltyje.

Kad leisti laisvalaikį prie vandens būtų ne tik smagu, bet ir saugu, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro (SMLPC) visuomenės sveikatos specialistai primena, kokie pavojai slypi vandenyje, kaip elgtis prie vandens ir vandenyje, kad išvengtume nelaimių, ir ką daryti, jei ji vis dėlto įvyks.

Pagrindinės elgesio vandenyje ir prie vandens taisyklės

„Maudymasis vandens telkiniuose bus saugus, jei ne tik prisiminsime pagrindines elgesio vandenyje ir prie vandens taisykles, bet ir jų laikysimės“, – sako SMLPC Neinfekcinių ligų prevencijos skyriaus visuomenės sveikatos specialistas Ignas Keras, rekomenduojantis poilsiautojams maudynėms rinktis gerai žinomą paplūdimį arba vietą, kur maudosi daugiau žmonių ir budi gelbėtojai, o nežinomų paplūdimių ar poilsiaviečių vengti. Daugiau skaitykite „Pranešimai žiniasklaidai“ skiltyje.