Šių metų vasaros pabaigoje Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras antrą kartą inicijavo akciją „Apibėk mokyklą“. Pasibaigus registracijai į akciją, išaiškėjo, kad šiemet aplink mokyklą bėgs 300 ugdymų įstaigų (iš jų 100 ikimokyklinio ugdymo įstaigų ir 200 bendrojo lavinimo įstaigų).

Praeitais metais aplink mokyklą bėgo 247 šalies bendrojo lavinimo, ikimokyklinio ugdymo įstaigos, mokyklos-darželiai, specialiosios mokyklos, daugiafunkciai centrai, vaikų reabilitacijos centras-mokykla ir meno gimnazija iš 49 savivaldybių. 

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokykla parengė patarimus, kaip paruošti leidinį spaudai. Daugiau skaitykite „Metodinė medžiaga - Sveikatos mokymas“ skiltyje. 

Akcija jau eina į pabaigą. Rugsėjo 24-ąją finišuoja moterys, nuėjusios ne mažiau kaip 2 mln. 80 tūkst. žingsnių (atstumą, prilygstantį keliui nuo Vilniaus iki Romos), spalio 15-ąją – vyrai, nuėję 2 mln. 300 tūkst. žingsnių (atstumą, prilygstantį keliui nuo Vilniaus iki Atėnų)

Sveikiname visus šios precedento neturinčios akcijos dalyvius ir prašome neužmiršti iki spalio 26 d. 12 val. į Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokyklą el. paštu zenonas.javtokas@smlpc.lt išsiųsti užpildytas akcijos dalyvių korteles. 

Daugiau skaitykite „Sveikatos mokymas-Renginiai“ skiltyje. 

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad kiekvieną rugsėjį visose Europos Sąjungos šalyse rengiama Europos judumo savaitė – didžiausia darnaus judumo kampanija pasaulyje. Jos renginiai vyksta rugsėjo 16–22 d. Rugsėjo 22-oji daugelyje Europos miestų tradiciškai skelbiama Diena be automobilio. Šia kampanija siekiama skatinti Europos šalių vietos valdžios institucijas diegti ir populiarinti darnias transporto sistemas bei raginti gyventojus keisti savo įpročius – aktyviau išbandyti keliavimo automobiliu alternatyvas: naudotis visuomeniniu transportu, važiuoti dviračiais, eiti pėsčiomis ir taip prisidėti prie triukšmo, oro taršos, energijos suvartojimo ir eismo spūsčių mažinimo.

Kasmet Europos judumo savaitė skiriama tam tikrai temai, susijusiai su darniu judumu. 2017 m. tema – „Tausus, dalijimusi grįstas ir išmanus judumas“. Savaitės metu bus skatinama dalytis transportu ir atkreipiamas dėmesys į tausesnes, aplinkai ir sveikatai palankias transporto rūšis. Išmanios transporto technologijos taip pat gali supaprastinti dalijimąsi. Žmonės raginami naudotis dalijimusi grįsto judumo galimybėmis keliaudami tiek miestuose, tiek tarp miestų bei priemiesčiuose.

Daugiau skaitykite „Aplinkos sveikata - Transportas, sveikata ir aplinka"  skiltyje.

Rugsėjo 15 d. minima Pasaulinė limfomos diena. Kasmet Lietuvoje dėl šios ligos netenkame daugiau nei pusantro šimto gyventojų. 2016 m. nuo limfomos mirė 180 žmonių, 2015 m. – 184, 2014 m. – 155.

Limfa – tai skaidrus skystis, gaminamas kūno audiniuose ir cirkuliuojantis limfagyslėmis po visą kūną. Limfoje yra ląstelių, vadinamų limfocitais, kurios padeda organizmui apsisaugoti nuo infekcijos. Normalus organizmo ląstelių dalijimasis – tai kontroliuojamas procesas,  tačiau kartais dėl įvairių priežasčių ląstelių dalijimasis sutrinka, jos ima daugintis nekontroliuojamai ir suformuoja darinį, vadinamą naviku. Limfoma – tai limfinės sistemos piktybinis navikas, bet ji gali pažeisti ir kitus organus, dažniausiai blužnį ar kaulų čiulpus.

Yra daugiau kaip 60 limfomos tipų. Jie skirstomi į:

• Hodžkino;
• B limfocitų (anksčiau vadinta ne Hodžkino limfoma);
• T limfocitų (anksčiau vadinta ne Hodžkino limfoma);
• lėtinę limfoleukemiją. Daugiau skaitykite „Neinfekcinių ligų profilaktika - Ligų profilaktika" skiltyje.

5 faktai apie prostatos vėžį

Prostatos liauka yra vyrų reprodukcinės sistemos dalis.
Prostatos vėžys yra labiausiai paplitusi vėžio forma tarp vyrų.
Jis yra pagydomas, jei diagnozuojamas ankstyvoje stadijoje, kol yra neišplitęs.
Pirmieji simptomai yra susiję su šlapinimosi problemomis.
Reguliarus sveikatos patikrinimas – geriausias būdas laiku aptikti prostatos vėžį.

​Daugiau skaitykite „Neinfekcinių ligų profilaktika - Ligų profilaktika" skiltyje.

Buityje susidarančios medicininės atliekos yra bet kokios atliekos, susidarančios namuose atliekant sveikatos priežiūros procedūras. Tai gali būti tvarsliava, adatos, švirkštai, lancetai, medicininės pirštinės bei kiti daiktai. Jos nėra pavojingos žmonių sveikatai ir aplinkai, jeigu tinkamai tvarkomos.

Nedideli kiekiai medicininių atliekų tikriausiai susidaro daugelio iš mūsų  namuose. Patekusios į buitinių atliekų konteinerius ir sąvartynus šios atliekos gali tapti infekcijų priežastimi. Medicininių atliekų keliamas pavojus sveikatai siejamas su galimybe užsikrėsti infekcinėmis ligomis (ŽIV, hepatitu B, hepatitu C, tuberkulioze, žarnyno infekcijomis ir kt.), susižeisti aštriais daiktais. Taip pat galima apsinuodyti išmestais netinkamais vartoti vaistais.

Daugiau skaitykite „Aplinkos sveikata-Medicininių atliekų tvarkymas“ skiltyje. 

Mūsų mažieji – jautriausi eismo dalyviai, kurie dažnai sužalojami kelyje. Rudenį ir žiemą dauguma mūsų vaikų į mokyklas iškeliauja dar neprašvitus, o grįžta jau sutemus.  Kiekvienas iš mūsų turi pasirūpinti, kad mūsų vaikai saugiai pasiektų mokyklas bei saugiai grįžtų namo.

Išleisdami savo jaunąsias atžalas į mokyklą  tėvai nėra visiškai užtikrinti, kad jų vaikai saugiai pateks į klases - kelyje slypi daug nenumatytų pavojų, ypač jei moksleivis gyvena toli nuo mokyklos. Viena grėsmių - gatvės perėjimas.

Patarimus tėvams kaip išmokyti vaikus saugiai elgtis pažymėtose („zebro“) bei reguliuojamosiose pėsčiųjų perėjose bei sankryžose išgirsite radijo laidoje  „Saugus kelias į mokyklą ir iš jos“.

Viktorijos Vaicekauskaitės nuotrauka

Prasidėjus grybų sezonui visi skubame pagrybauti, pasidžiaugti gamta, maloniai pasivaikščioti. Lietuvoje auga apie 400 rūšių valgomų grybų, bet vartotinų maistui yra tik apie 100 rūšių - kiti menkaverčiai. Daugiau nei 100 rūšių yra nuodingos, iš jų 20 – 30 - labai pavojingų žmogaus gyvybei. Taigi svarbu išmokti pažinti valgomuosius grybus. Tai galima padaryti pasivarčius Lietuvos grybų atlasą ar kitokią literatūrą.

Kaip atskirti nuodingus grybus, per kiek laiko suvartoti paruoštus grybus, kaip suteikti pirmąją pagalbą apsinuodijus grybais klausykitės radijo laidoje „Kokie grybai tavo pintinėje?“.

              Žalsvoji musmirė

Nuo gimimo žmogaus organizme vyksta sudėtingi procesai, keičiantys organus, audinius bei ląsteles. Ilgainiui kinta ir mąstymo procesai, darbingumas, socialinis aktyvumas, fizinis pajėgumas. 

Sveikata ir jaunatviškumas daug priklauso nuo įgimtų savybių, persirgtų ligų, taip pat nuo aplinkos sąlygų bei gyvenimo būdo. Daug lemia žmogaus valia bei pastangos. Senėjimo procesus išdalies galima kontroliuoti. Vienas tokių būd – fizinis aktyvumas ir mankšta.

Ko galima tikėtis reguliariai mankštinantis?

Fiziškai aktyvių keturiasdešimtmečių ir vyresnio amžiaus žmonių senėjimo procesas yra lėtesnis nei gyvenančių pasyviai. Tai rodo tyrimai. Fiziniai pratimai gerina judesių koordinaciją (mažesnė griuvimų ir kaulų lūžimų rizika, o tai labai aktualu vyresniems žmonėms). Maždaug penktąjį gyvenimo dešimtmetį raumenų masė ima natūraliai mažėti, o aktyvi fizinė veikla tai gali pristabdyti. Fiziškai pasirengę žmonės yra ištvermingesni, ne taip greitai pavargsta. Daugiau skaitykite „Sveikatos mokymas-Patarimai“ skiltyje.