Dietologė Jolanta paklausė: „Kokią žuvį dažniausiai valgai?”

„Tuną. Sveika, baltymų daug,” – atsakiau.

„Sveika – taip. Bet tuna kaupia gyvsidabrį dešimtmečius. Ir kuo dažniau valgai – tuo daugiau jo kaupiasi tavyje.”

Kodėl didelės žuvys pavojingesnės

Jolanta paaiškino bioakumuliacijos principą.

Dideli, ilgai gyvenantys plėšrūnai – tuna, kardžuvė, karališkoji skumbrė – visą gyvenimą minta mažesniais organizmais. Kiekviename „valgymo lygyje” toksinai koncentruojasi.

„Gyvsidabris susijungia su žuvies audiniais ir nebepašalinamas. Tas pats vyksta tavo organizme – jis kaupiasi smegenų ir nervų audiniuose.”

„Kiek laiko jis išlieka?”

„Pusė gyvavimo laiko kraujyje – septyniasdešimt dienų. Bet audiniuose – metai.”

Vyresnio amžiaus žmonėms ypač pavojinga – detoksikacijos pajėgumai jau sumažėję.

Kas nutinka organizmui

Jolanta aprašė poveikį.

Gyvsidabris praeina per kraujo ir smegenų barjerą. Trikdo neurologinę funkciją, silpnina imuninę sistemą, didina vėžio riziką.

Arsenas – kita problema. Kaupiasi raumenyse ir organų sistemose, sukelia lėtinį apsinuodijimą.

„Simptomai atsiranda ne iš karto. Metai, dešimtmečiai – ir tada diagnozuojama „nežinomos kilmės” liga.”

Mama pakomentavo: „O mes visą gyvenimą galvojome, kad žuvis – pati sveikiausia.”

Saugesni pasirinkimai

Jolanta parodė alternatyvas.

Mažesnės žuvys gyvena trumpiau ir kaupia mažiau toksinų. Sardinės, ančiuviai, silkė – puikūs pasirinkimai.

Laukinė lašiša, menkė, upėtakis – taip pat saugesnės, jei iš švarių šaltinių.

„Svarbu keisti žuvų rūšis kas savaitę. Taip sumažini bendrą poveikį.”

„O maistinė vertė?”

„Ta pati. Baltymai, omega-3 riebalų rūgštys – viskas lieka. Tik be toksinų.”

Draugė pakeitus mitybą pastebėjo: „Nustojau valgyti tuną – ir galvos skausmai sumažėjo. Gal sutapimas, bet įdomu.”

Kaip pirkti saugiai

Jolanta pasidalino patarimais.

Pirkti iš sertifikuotų tiekėjų, kurie garantuoja produktų kilmę. Rinktis laukines žuvis iš švarių vandenų arba sertifikuotos akvakultūros.

Laikymas – užšaldyti nedelsiant po pirkimo. Užšaldyta žuvis išlaiko kokybę du–tris mėnesius.

„Ilgesnis laikymas didina degradacijos riziką. Geriau pirkti mažiau, bet dažniau.”

Kiek dažnai saugu valgyti

Jolanta nustatė gaires.

Tą pačią žuvies rūšį – ne daugiau kaip kartą per savaitę. Taip organizmo detoksikacijos mechanizmai spėja apdoroti sukauptas medžiagas.

Mažesnės žuvys – sardinės, ančiuviai – gali būti vartojamos dažniau.

Didelės plėšrios rūšys – tuna, kardžuvė – retai arba visai vengti.

„Jei turi klausimų – pasitark su gydytoju. Individualus tolerancijos lygis priklauso nuo svorio, amžiaus ir metabolizmo.”

Kartais sveikiausia – ne tai, ką valgai, o tai, ko atsisaki.