Praėjusį rudenį pastebėjau kažką nerimą keliančio prie senos obelies – smulkios pjuvenos byrėjo iš žievės plyšių. Pirmą kartą pagalvojau, kad tai tiesiog senas medis trupa. Bet kai pasidomėjau internete, supratau – turiu rimtą problemą. Po žieve įsikūrė vabalai, ir jei nieko nedarysiu, obelis nepergyvens žiemos.
Kai kitą dieną išėjau į sodą su medicinine švirkštu rankoje, kaimynas stabtelėjo prie tvoros ir paklausė, ar viskas gerai. Tikriausiai atrodžiau keistai. Bet po kelių mėnesių, kai mano obelis sveika žaliavo, o jo – džiūvo, jis pats atėjo prašyti patarimo.
Kaip atpažinti, kad medis užkrėstas
Smulkios pjuvenos aplink žievės skylutes – tai pirmas ir aiškiausias ženklas. Specialistai tą miltelių pavidalo medžiagą vadina frasu. Tai medienos dalelių ir vabalų išmatų mišinys, kuris žymi vietas, kur kenkėjai įsiręžė po žieve.
Jei matote tokius kaupinėlius prie medžio kamieno – laikas veikti greitai. Vabalai po žieve kuria tunelius ir tuneliukus, kertančius medžio kraujotakos sistemą. Maistinės medžiagos nebepasiekia šakų, ir medis pradeda nykti. Pirma nudžiūsta atskiros šakos, paskui keičiasi lapų spalva, ir galiausiai – medis miršta.
Blogiausia – vabalai greitai plinta į gretimus medžius. Jei turite vaismedžių sodą, vienas užkrėstas medis gali tapti visos plantacijos pražūtimi.
Kodėl švirkštas veikia geriau nei purškimas
Purškimas chemikalais ant žievės beveik neduoda rezultatų. Problema ta, kad vabalai gyvena po žieve, giliai tuneliuose, kur joks purškiamas skystis neprasiskverbia. Jie ten maitinasi, veisiasi ir visiškai ignoruoja tai, kas vyksta paviršiuje.
Švirkšto metodas veikia kitaip. Skystis tiekiamas tiesiai į tunelius per tas pačias skylutes, pro kurias vabalai įlindo. Taip pasiekiami ir suaugę vabalai, ir lervos – visos vystymosi stadijos vienu metu.
Naudojau paprastą benzino ir aliejaus mišinį. Kai kurie rekomenduoja specializuotus pesticidus, bet tradicinis metodas irgi veikia. Svarbiausia – iškart po švirkštimo užsandarinti skylutes moliu arba specialiu medžio žaizdų užpildu. Taip garai lieka viduje ir ilgiau veikia kenkėjus.
Žingsnis po žingsnio, kaip tai padariau
Pirma, atidžiai apžiūrėjau visą kamieną ir pažymėjau visas vietas, kur mačiau pjuvenų krūveles. Jų buvo daugiau nei tikėjausi – apie penkiolika įėjimo taškų.
Užpildžiau medicininę švirkštą skysčiu ir pradėjau nuo apatinių skylučių. Įkišau adatą kuo giliau ir lėtai švirkščiau, kol skystis pradėjo sunkti atgal – tai ženklas, kad tunelis prisotintas.
Iškart po kiekvieno švirkštimo užsandarinau skylutę modeliuojama moliu. Dirbau metodiškai, kol apdorojau visas matomas vietas. Visas procesas užtruko apie valandą.
Po savaitės grįžau patikrinti. Naujų pjuvenų krūvelių neatsirado. Po mėnesio – medis atrodė sveikesnis. Šį pavasarį obelis sužydėjo gausiau nei per pastaruosius penkerius metus.
Kaip užkirsti kelią problemai ateityje
Kaimynas, kurio obelis nudžiūvo, dabar daro viską, kad apsaugotų likusius medžius. Pasidalinau su juo keliais patarimais, kuriuos pats išmokau per tą patirtį.
Sveiki, stiprūs medžiai priešinasi vabalams geriau. Reguliarus laistymas sausringais periodais ir tinkamas genėjimas stiprina medį ir mažina jo pažeidžiamumą.
Negyvos šakos, džiūstanti mediena ir senos kelmų liekanos – tai idealios veisimosi vietos vabalams. Kuo greičiau pašalinsite tokią medžiagą iš sodo, tuo mažesnė tikimybė sulaukti invazijos.
Ir svarbiausia – stebėkite medžius reguliariai. Kuo anksčiau pastebėsite problemą, tuo lengviau ją išspręsite. Vienas švirkštas laiku gali išgelbėti medį, kuris augo dešimtmečius.
