Kiekvieną pavasarį ta pati istorija: einu į prekybos centrą, renkuosi sėklas pagal kainą ir gražią pakuotę. Dešimt sėklų už eurą – puiku. Penkiasdešimt centų pigiau nei kitoje parduotuvėje – dar geriau. Taupau.
Bent jau taip galvojau, kol vieną pavasarį suskaičiavau: iš trisdešimties pomidorų sėklų sudygo septynios. Iš dvidešimties agurkų – keturios. Per tris metus išleidau sėkloms apie trisdešimt eurų, o sodinukams, kuriuos teko pirkti vietoj nesudygusių – dar šešiasdešimt.
Pigiausios sėklos pasirodė brangiausios.
Kodėl pigios sėklos dažnai neveikia
Kai pasidalinau savo skaičiavimais su kaimynu, kuris augina daržoves dvidešimt metų, jis tik palingavo galvą: „Aš tą supratau seniai. Bet visi mokosi iš savo klaidų.”
Paaiškino tris priežastis, kodėl pigios sėklos dažnai nuvilia:
Saugojimo sąlygos. Tos sėklos, kurias perki rinkoje ar prekybos centre – dažnai žiemoja atvirame ore arba nešildomame sandėlyje. Užšąla, atšyla, vėl užšąla. Embrionas viduje žūva dar prieš tau atidarant pakelį.
Daigumas. Profesionalūs gamintojai garantuoja, kad iš dešimties sėklų sudygs aštuonios ar devynios. Pigūs pakeliai tokios garantijos neduoda – ir dažnai iš dešimties gauni dvi ar tris.
Apsauginis sluoksnis. Brangesnės sėklos dažnai turi spalvotą dangą – tai ne dažai, o fungicidų ir stimuliatorių mišinys. Jis apsaugo nuo puvinio dirvoje ir padeda greičiau sudygti. Pigios sėklos – be nieko.
Trys taisyklės, kurias dabar laikausi
Po to pokalbio su kaimynu pakeitiau požiūrį. Dabar perku pagal tris paprastas taisykles:
Pirma – specializuotos parduotuvės. Ne prekybos centrai, ne turgūs, o ten, kur dirba tik su sėklomis ir žemės ūkiu. Tokiose vietose yra sandėliai su tinkama temperatūra. Sėklos nešąla, nenyksta.
Antra – atsiliepimai. Jei parduotuvė nebijo atvirų komentarų, jei pirkėjai dalijasi nuotraukomis ir patirtimi – geras ženklas. Jei atsiliepimų nėra arba jie per daug „blizgantys” – praeinu pro šalį.
Trečia – konsultacija. Jei pardavėjas gali atsakyti į klausimus apie veislę, klimato ypatumus, sodinimo laiką – vadinasi, supranta, ką parduoda. Jei tik traukia pečiais – ieškau kitur.
Kas pasikeitė po vieno sezono
Pirmą sezoną pagal naujas taisykles išleidau sėkloms dvigubai daugiau – apie dvidešimt eurų vietoj dešimties. Pagalvojau – čia tai jau tikrai permokėjau.
Bet kai sudygo devyniasdešimt procentų to, ką pasėjau – matematika pasikeitė.
Nereikėjo pirkti papildomų sodinukų. Nereikėjo persėti. Nereikėjo nervintis, kad pusė lysvės tuščia. Laiko sutaupiau, nervų sutaupiau, pinigų – irgi.
Kaimynas sakė: „Geriau mažiau, bet geriau.” Dabar suprantu, ką jis turėjo omenyje.
Kaip atpažinti, kad sėklos prastos
Per kelerius metus išmokau atpažinti įspėjamuosius ženklus:
Pakuotė be datos. Jei nėra aiškios galiojimo datos arba supakavimo metų – rizikinga. Sėklos turi galiojimo laiką, ir jis svarbus.
Per maža kaina. Jei kainuoja perpus pigiau nei konkurentai – klausk savęs kodėl. Dažniausiai atsakymas – prastas daigumas arba senos sėklos.
Nežinomas gamintojas. Jei ant pakelio tik gražus paveikslėlis ir jokios informacijos apie gamintoją – apeik.
Prekybos vieta. Sėklos, kurios visą žiemą gulėjo lauke prie prekybos centro durų – jau negyvas inventorius.
Klaida, kurią daro devyni iš dešimties
Dauguma žmonių galvoja kaip aš kadaise: sėklos – tai smulkmena, čia galima sutaupyti. Geriausias laistymas, brangios trąšos – o pagrindas silpnas. Tada stebimės, kodėl nieko neužaugo.
Kaimynas sakė: „Sėklos – tai pamatas. Ant blogo pamato nepastatysi gero namo.”
Dabar žinau: geriau nupirkti dešimt gerų sėklų nei penkiasdešimt blogų. Geriau išleisti penkis eurus su garantija nei du eurus su viltimi.
Jei ir jūs kiekvieną pavasarį stebėtės, kodėl pusė lysvės tuščia – gal ne žemėje problema. Gal problema prasidėjo parduotuvėje.
