Visada pirkau liesą varškę. Galvojau, kad tai sveikiau – mažiau kalorijų, mažiau riebalų, geriau figūrai. Kol vieną dieną parduotuvėje, prie pieno produktų šaldytuvo, šalia manęs atsistojo pažįstama dietologė. Pamačiusi, ką dedu į krepšelį, ji paklausė: „O ar žinai, ko netenki, kai renki liesą?”
Nežinojau. Ir jos atsakymas mane nustebino.
Ką prarandame be riebalų
Dietologė paaiškino paprastai: varškės riebalai nėra priešas. Jie padeda organizmui įsisavinti vitaminus A, D, E ir K – vadinamuosius riebaluose tirpius vitaminus.
Kai valgome liesą varškę be jokių kitų riebalų šaltinių, šie vitaminai tiesiog praeina pro organizmą neįsisavinti. Valgome, bet negauname pilnos naudos.
Be to, riebesnė varškė ilgiau sotina. Liesa varškė dažnai palieka alkio jausmą po valandos, ir tada ieškome papildomo užkandžio – dažnai ne paties sveikiausio.
Problema su liesos varškės priedais
Dietologė paminėjo dar vieną dalyką, kurio nebuvau pagalvojusi – ingredientų sąrašą.
Kai pašalinami riebalai, varškė tampa grubi, vandeninga, prastos tekstūros. Gamintojai tai kompensuoja pridėdami krakmolo, emulgatorių, kartais net cukraus. Taip liesa varškė iš paprasto produkto – pieno ir raugo – tampa perdirbtu produktu su ilgu ingredientų sąrašu.
Riebesnė varškė dažnai turi tik du ingredientus: pieną ir fermentą. Jokių priedų, jokių krakmolų, jokių stabilizatorių.
Kaip pasirinkti gerą varškę
Dietologė davė kelis patarimus, kuriuos naudoju iki šiol.
Pirma – žiūrėkite ingredientų sąrašą. Tikroje varškėje turėtų būti tik pienas ir pradžios kultūra arba fermentas. Jei matote krakmolą, emulsifikatorius ar cukrų – tai jau ne klasikinė varškė, o varškės pagrindo desertas.
Antra – spalva ir kvapas. Kokybiška varškė turi būti balta arba kreminio atspalvio, su švelniu rūgštelės aromatu. Pageltimas, nemalonus kvapas ar per daug skysčio – blogos kokybės ženklai.
Trečia – patikrinkite krakmolą namuose. Užlašinkite jodo lašą ant varškės. Jei pasidarė mėlyna ar violetinė – yra krakmolo. Jei liko ruda – varškė tikra.
Pusriebė – aukso vidurys
Dietologė rekomendavo ne riebiausią ir ne liesiausią, o pusriebę varškę – apie penkis procentus riebumo.
Ji suteikia pakankamai riebalų vitaminų įsisavinimui ir sotumui, bet nėra per kalorijinga. Tekstūra gera be priedų. Skonis pilnavertis.
Pilno riebumo varškė – devyni procentai – puiki tiems, kas neskaičiuoja kalorijų ir nori maksimalaus sotinančio efekto. Bet daugumai kasdieniam naudojimui pusriebė yra optimali.
Ką dabar perku
Nuo to pokalbio liesos varškės nebeperkau. Renkuosi pusriebę arba riebią, priklausomai nuo to, kam naudosiu.
Pusryčiams su uogomis – pusriebę. Kepiniams ar padažams – riebią. Ir visada tikrinu ingredientų sąrašą – jei daugiau nei du ingredientai, ieškau kito varianto.
Kartais „sveikesnis” pasirinkimas parduotuvėje iš tikrųjų nėra sveikesnis. Reikia tik žinoti, kur žiūrėti.
