Stovėjau ant svarstyklių ir negalėjau patikėti. Keturi kilogramai per penkias dienas – ir aš nevalgiau mažiau, neskaičiavau kalorijų, net sporto salėje nebuvau.
Visą mėnesį prieš tai bandžiau įvairias dietas. Svoris nejudėjo. Kojos buvo sunkios, pilvas išpūstas, žiedai spaudė pirštus. Galvojau – reikia dar labiau riboti maistą. Pasirodo, problema buvo visai kitur.
Tai nebuvo riebalai. Tai buvo vanduo, kurio mano kūnas niekaip negalėjo atsikratyti.
Kodėl kūnas kaupia vandenį vietoj to, kad jį išleistų
Kai draugė, dirbanti masažo kabinete, pažiūrėjo į mano patinusias blauzdas, ji iškart suprato. „Tai limfa”, – pasakė. „Tavo kūnas užsikimšęs kaip vamzdynas.”
Limfinė sistema neturi širdies, kuri ją pumpuotų. Ji juda tik tada, kai judi tu. O aš – darbo stalą, televizorių, lovą. Judėjimo beveik jokio.
Prie to dar pridėjau kavą kelis kartus per dieną, perdirbto maisto ir per mažai paprasto vandens. Kūnas reagavo vieninteliu būdu, kurį mokėjo – pradėjo kaupti skysčius pro atsargą.
Trys dalykai, kuriuos pakeičiau iš karto
Pirmas – pradėjau gerti vandenį. Ne kavą, ne sultis, o paprastą vandenį, po truputį visą dieną. Skamba kvailai, bet kai kūnas jaučia, kad skysčių pakanka, jis nustoja juos kaupti.
Antras – mineralai. Bananai, salieras, avokadai – kalio šaltiniai. Kalis balansuoja natrį, kurio buvo per daug nuo viso to perdirbto maisto. Vietoj paprastos druskos pradėjau naudoti jūros arba Himalajų druską.
Trečias – judėjimas. Ne maratonai, ne sporto salė. Tiesiog vaikščiojimas. Pusvalandį ryte, pusvalandį vakare. Tempimas prie televizoriaus. Tiek užteko, kad limfa pradėtų tekėti.
Kas nutiko per pirmąsias tris dienas
Pirmą dieną – nieko ypatingo. Antrą – pradėjau dažniau lankytis tualete. Trečią – žiedai nebespaudė pirštų. Kojos atrodė kitaip – lyg kas būtų nuleido orą iš baliono.
Ketvirtą dieną atsistojau ant svarstyklių. Minus du kilogramai. Penktą – dar du. Ir tai be jokio alkio, be kalorijų skaičiavimo, be draudimų.
Pilvas vis dar buvo ne tobulas, bet tas išpūtimas, kuris nedavė ramybės mėnesius – pradėjo trauktis.
Žolelės, kurios pagreitino rezultatą
Draugė patarė dar vieną dalyką – žolelių arbatas, kurios švelniai padeda organizmui atsikratyti perteklinio skysčio.
Petražolės – didina inkstų darbą, padeda greičiau išskirti vandenį. Beržų lapai – švelniai diuretiniai, bet neišplauna mineralų kaip vaistai. Asiūkliai – seni liaudies medicinos draugai limfos nutekėjimui.
Svarbu – tai ne vaistai. Jie veikia lėtai, švelniai, be šalutinio poveikio. Galima gerti ilgai, ne kaip farmacines tabletes.
Gėriau vieną–dvi arbatas per dieną, kartu su visu tuo vandeniu. Po savaitės rezultatas buvo akivaizdus.
Viena klaida, kurią daro beveik visi
Daugelis galvoja: jei kūnas kaupia vandenį, reikia mažiau gerti. Tai didžiausia klaida. Kai negauna pakankamai skysčių, organizmas įsijungia „taupymo režimą” ir laiko viską, ką turi.
Kita klaida – manyti, kad tai riebalai, ir badauti. Dietos čia nepadės. Galite valgyti tik salotas mėnesį – jei limfa nejuda, svoris nejudės.
Trečia – tikėtis rezultato per vieną dieną. Man prireikė penkių. Kai kam gali prireikti savaitės ar dviejų. Kūnui reikia laiko prisitaikyti prie naujo režimo.
Kodėl niekas apie tai nekalba
Dabar, praėjus mėnesiui, svoris stabilus. Kojos lengvos, žiedai laisvi, pilvas nebepūstas. Ir visa tai – be dietų, be sporto salės narystės, be brangių papildų.
Kartais atsakymas slypi ne tame, ką valgome, o tame, kaip gyvename. Kiek judame, kiek geriame, kaip palaikome pusiausvyrą. Keturi kilogramai per penkias dienas – ir viskas, ko reikėjo, buvo nustoti kovoti su savo kūnu ir pradėti jam padėti.
slug:
