Įbėriau tris šaukštus rusvų miltelių į kibirą vandens, išmaišiau pagaliu ir užvožiau dangčiu. Žmona stebėjo pro virtuvės langą.
„Ką tu ten dabar raugini?”
„Pamatysi po savaitės”, – atsakiau. Pats dar nežinojau, kad po tos savaitės mano komposto krūva liks be darbo.
Milteliai buvo garstyčių išspaudos – tai, kas lieka spaudžiant iš garstyčių sėklų aliejų. Apie jas išgirdau turguje, kai pardavėjas, pamatęs mane renkantis trąšas, numojo ranka.
„Mesk tas granules atgal į lentyną. Paimk išspaudų – ir patręši, ir šliužus nubaidysi”, – paaiškino jis, semdamas man kilogramą į popierinį maišą.
Kas tos garstyčių išspaudos ir kodėl jos veikia
Tai baltymingas šalutinis aliejaus gamybos produktas, kuriame lieka azoto, fosforo ir kalio. Dirvoje smulkios dalelės skyla lėtai, todėl maistas augalams tiekiamas ne smūgiu, o tolygiai – savaitę po savaitės.
Bet įdomiausia kitkas. Garstyčiose esantys sieros junginiai nepatinka dirvos kenkėjams ir kai kuriems grybinių ligų sukėlėjams. Ši trąša ir maitina, ir saugo. Kompostas to nedaro – jis tik maitina, o kartu neretai atneša piktžolių sėklų ir ligų sporų.
Kur jų gauti Lietuvoje
Čia svarbi pastaba. Garstyčių išspaudų mūsų sodo centruose ant lentynos nerasite – jų reikia ieškoti ūkininkų turguose, pašarų parduotuvėse arba tiesiai pas aliejaus spaudėjus. Jei nerandate, yra du geri pakaitalai. Rapsų išspaudos, kurių Lietuvoje apstu, dirvoje veikia labai panašiai. O mažiems plotams užtenka paprasčiausių garstyčių miltelių iš prieskonių lentynos – sudėtis ta pati, tik kilogramo kaina didesnė.
Kaip paruošti tirpalą
Receptas juokingai paprastas. Trys valgomieji šaukštai išspaudų dešimčiai litrų šilto vandens. Išmaišyti. Uždengti. Palikti penkioms septynioms dienoms, kartą per dieną pamaišant.
Sausų miltelių barstyti tiesiai į lysvę neverta – koncentruotos vietos gali nudeginti smulkiąsias šaknis. Mirkymas tą riziką panaikina ir išlaisvina maistines medžiagas į skystį.
Vienas perspėjimas: fermentuodamasis mišinys kvepia savotiškai. Penktą dieną žmona pravėrė šiltnamio duris ir atšoko.
„Čia kas nors nudvėsė?”
„Čia trąša bręsta”, – atsidusau. Kibirą laikykite toliau nuo terasos.
Norintiems stipresnio užtaiso: penkiolika šaukštų tam pačiam kibirui, bet prieš naudojimą tokį tirpalą būtina skiesti perpus.
Klaidos, kurios viską sugadina
Didžiausia – per stipri koncentracija. Nudegusios šaknelės ir sutrikusi dirvos mikroflora atsigauna savaitėmis. Antra klaida – pilti ant sausos žemės: druskos kaupiasi netolygiai. Pirma palaistykite vandeniu, tada trąša.
Trečia – naudoti per dažnai. Trumpesni nei dešimties dienų intervalai augalą pervargina: lapija veša, o šaknys silpsta. Kartą per dvi savaites visiškai užtenka.
Nufiltruotą skystį pilkite aplink šaknų zoną, ne ant lapų. Likusį tirštį galima negiliai įkasti tarp vagų – ir jis dar padirbės.
Po mėnesio pomidorai šiltnamyje stovėjo tamsiai žali, be jokio amaro, o agurkai mezgė taip, kad nespėdavau skinti. Seną komposto krūvą dar išbarsčiau po obelimis, bet naujos krauti nebepradėjau. Trys šaukštai, kibiras vandens ir savaitė kantrybės duoda daugiau nei metai komposto vartymo – tik nepamirškite kibiro pastatyti pavėjui.
