Kiekvieną pavasarį sodininkai pastebi tą patį vaizdą: vaismedžių kamienai suskeldėję, žievė atšokusi, o kai kurie medžiai atrodo taip, lyg juos kas būtų sužalojęs. Tai ne vandalų darbas, o žiemos pasekmė.

Staigūs temperatūros svyravimai – saulėta diena ir šaltas rytas – sukelia žievės įtrūkimus, pro kuriuos patenka ligos ir kenkėjai. Tačiau senas, paprastas metodas gali to išvengti. Viskas, ko reikia – kalkių, molio ir šiek tiek laiko.

Kodėl vaismedžiai žiemą „plėšosi”

Problema prasideda saulėtomis žiemos dienomis. Tamsus kamienas sugeria saulės šilumą ir įšyla. Žievės ląstelės „pabunda”, pradeda aktyviau veikti. Bet kai saulė nusileidžia ir temperatūra staigiai nukrenta, tos pačios ląstelės greitai sušąla.

Toks terminis šokas sukelia mikroįtrūkimus. Iš pradžių jie nematomi, bet per kelias žiemas virsta giliais plyšiais. Pro juos patenka grybinės ligos, bakterijos, kenkėjai. Medis silpsta, derlius mažėja, o sunkiais atvejais – žūsta.

Ypač kenčia medžiai, augantys atvirose vietose, kur saulė tiesiogiai šildo kamieną. Jauni medžiai su plona žieve – pažeidžiamiausi.

Kaip balinimas apsaugo medį

Baltas kamienas veikia kaip veidrodis. Užuot sugėręs saulės spindulius, jis juos atspindi. Kamienas nebešyla tiek dieną, todėl naktinis temperatūros kritimas nesukelia tokio didelio šoko.

Be to, kalkių sluoksnis:

• Užsandarina smulkius įtrūkimus, neleidžia patogenams patekti į vidų
• Sukuria šarminę aplinką, nepalankią grybams ir bakterijoms
• Apsaugo nuo graužikų, kurie žiemą dažnai graužia jaunų medžių žievę

Tai ne nauja technologija – mūsų seneliai taip darė dešimtmečius. Kolūkių soduose baltais kamienais stovėjo šimtai medžių. Metodas išliko, nes jis tiesiog veikia.

Paprasto balinimo mišinio receptas

Mišinį paruošti nesudėtinga, o ingredientai kainuoja kelis eurus.

Jums reikės:

• 2–3 kg gesintų kalkių (galima įsigyti statybinių medžiagų parduotuvėse)
• Apie 10 litrų vandens
• 0,5–1 kg molio (pagerina sukibimą)
• Pasirinktinai: 100–200 g vario sulfato (mėlynojo akmenėlio) – papildoma apsauga nuo grybų

Paruošimas:

Į kibirą pilkite vandenį, palaipsniui berkite kalkių, nuolat maišydami. Svarbu pilti kalkių į vandenį, ne atvirkščiai – taip išvengsite purslų ir gumulėlių.

Maišykite, kol mišinys taps vientisas, be gumulų. Konsistencija turėtų priminti tirštą grietinę – pakankamai skysta, kad būtų galima tepti, bet pakankamai tiršta, kad priliptų prie kamieno.

Pridėkite molio ir dar kartą išmaišykite. Jei naudojate vario sulfatą, pirmiausia ištirpinkite jį nedideliame kiekyje karšto vandens, tada supilkite į mišinį.

Patikrinimas: pamerkite pagaliuką – mišinys turėtų prilipti tolygiu sluoksniu ir nenuvarvėti.

Kaip teisingai užtepti

Prieš balinimą paruoškite kamieną. Švelniai nušveiskite seną, atšokusią žievę šepečiu – ne per stipriai, tik pašalinkite tai, kas jau atsilupę. Po medžiu pastieskite plėvelę, kad surinktumėte atliekas, ir vėliau jas sunaikinkite – ten gali slėptis kenkėjai.

Tepkite plačiu teptuku arba naudokite purkštuvą. Sluoksnis turėtų būti 2–3 mm storio – per plonas neapsaugos, per storas gali nutrūkinėti.

Dengti reikia:

• Visą kamieną nuo žemės lygio
• Pagrindines šakas maždaug 20–30 cm nuo kamieno
• Šakų atšakas, jei jos storesnės

Dirbkite sausu oru. Po balinimo mišiniui reikia 3–4 dienų, kad išdžiūtų ir sukietėtų. Jei per tą laiką lis – dalis nusiplaus ir teks kartoti.

Kada geriausia balinti

Optimalus laikas – lapkričio pabaiga arba gruodžio pradžia, prieš nuolatinius šalčius. Temperatūra turėtų būti šiek tiek virš nulio arba nedidelis minusas (nuo +5 iki -3 °C).

Per anksti balinti nėra prasmės – rudeninis lietus nuplaus dangą. Per vėlai – mišinys neišdžius ir neapsaugos nuo sausio-vasario temperatūros šuolių, kurie būna pavojingiausi.

Stebėkite orų prognozę. Pasirinkite dieną, kai bent 3–4 paras neprognozuojamas lietus ar sniegas.

Kokiems medžiams tai svarbiausia

Nors balinti galima visus vaismedžius, kai kurie gauna didžiausią naudą:

Ypač rekomenduojama: abrikosai, slyvos, vyšnios, trešnės, persikai – tai kaulavaisiai su jautria žieve, kurie dažniausiai kenčia nuo žiemos pažeidimų.

Taip pat naudinga: obelys, kriaušės, svarainiai – ypač jauni medžiai ar augantys atvirose vietose.

Didžiausia rizika: neseniai pasodinti medžiai (iki 5 metų), medžiai po ligos ar streso, medžiai su plona ar pažeista žieve.

Seni, storažieviai medžiai mažiau jautrūs, bet ir jiems balinimas nepakenks.

Dažniausios klaidos

Per skystas mišinys. Jei mišinys per skystas, jis nuvarvės ir nesukurs pakankamai storo sluoksnio. Geriau šiek tiek per tirštas nei per skystas.

Balinimas ant drėgnos žievės. Jei žievė šlapia nuo lietaus ar rūko, mišinys neprilips. Palaukite, kol išdžius.

Ignoruojamas paruošimas. Po sena, atsilupusia žieve slepiasi kenkėjai ir ligos. Jei tiesiog užbalinsite viršų – užkonservuosite problemas viduje.

Balinimas per arti pavasario. Kovo balinimas jau neapsaugos nuo žiemos pažeidimų – jie jau įvykę. Tačiau vis tiek gali apsaugoti nuo pavasarinio saulės nudegimo.

Ar verta kartoti kasmet

Taip. Balinimas nėra vienkartinė procedūra. Per žiemą dalis dangos nusitrina, nuplaunama, suirsta. Todėl kasmet, prieš šalčius, verta pakartoti.

Jei matote, kad kamienas dar baltas ir danga nesutrūkinėjusi – galima praleisti. Bet jei balti tik lopai, o likusi dalis apsinuoginusi – laikas balinti iš naujo.

Visa procedūra užima porą valandų keliems medžiams. Mišinio pakanka dideliam kiekiui kamienų. O rezultatas – sveikesni medžiai, mažiau ligų ir geresnis derlius.

Investicija, kuri atsiperka

Kelių eurų vertės ingredientai ir pora valandų darbo gali išgelbėti medį, kuris auginamas dešimtmetį. Žiemos pažeidimai kaupiasi: vieną sezoną – įtrūkimas, kitą – grybelis, trečią – medis jau silpnas.

Balinimas negarantuoja amžino medžio sveikumo, bet tai vienas paprasčiausių ir pigiausių būdų sumažinti žiemos žalą. Mūsų seneliai tai žinojo. Laikas prisiminti ir mums.