Sausis – tas metas, kai rūsyje ar sandėliuke pradeda dėtis keisti dalykai. Dar prieš mėnesį tvirtai gulėjusios bulvės staiga ima leisti daigus, minkštėti, o kai kurios net pradeda pūti. Ir nors žiema dar toli gražu nesibaigė, atrodo, kad derlius jau pasmerktas.
Daugelį metų su tuo tiesiog taikiausi – kas savaitę perrinkdavau, išmesdavau sugaduotas, o likusias stengdavausi sunaudoti kuo greičiau. Kol vieną sausį, kai daigai pradėjo lįsti masiškai, nusprendžiau išbandyti seną, iš močiutės girdėtą triuką. Rezultatas pranoko lūkesčius.
Trys paprasti dalykai, kurie pakeitė viską
Į dėžę su bulvėmis įdėjau tris prinokusius obuolius. Tiesiog išdėsčiau juos tolygiai tarp gumbų ir palikau. Po savaitės pastebėjau, kad nauji daigai nebesirodė. Po dviejų – esami pradėjo džiūti ir trauktis. Bulvės išsilaikė tvirtos ir šviežios iki pat gegužės.
Kodėl tai veikia? Obuoliai išskiria etileno dujas – natūralų augalų hormoną, kuris veikia bulvių daigėjimą. Kai etileno koncentracija aplinkoje pakankama, gumbai tarsi „užmiega” ir nustoja leisti daigus.
Svarbu: šis metodas veikia tik tinkamomis sąlygomis – vėsioje (2–4 °C), tamsioje ir gerai vėdinamoje vietoje. Jei bulvės laikomos šiltai arba šviesoje, jokie obuoliai nepadės.
Kaip tai padaryti teisingai
Pirmiausia perrinkite bulves – pašalinkite visas pažeistas, su žaliomis dėmėmis ar jau stipriai sudaigėjusias. Neplaukite – sausas paviršius saugo nuo puvimo.
Parinkite tinkamą talpą. Geriausia – medinė dėžė arba kartoninė su skylutėmis, kad cirkuliuotų oras. Plastikinis kibiras netinka – jame kaupiasi drėgmė.
Sudėkite bulves sluoksniais, tarp jų tolygiai išdėstydami obuolius. Mažai dėžei užtenka vieno–dviejų obuolių, didesnei – trijų ar keturių. Obuoliai turi būti sveiki, nepažeisti, prinokę.
Dėžę laikykite tamsioje, vėsioje vietoje. Ideali temperatūra – apie 2–4 °C. Per šalta – bulvės taps saldžios ir nemalonaus skonio. Per šilta – daigos vis tiek augs.
Kas savaitę – būtina apžiūra
Net ir su obuoliais sandėlyje gali atsirasti problemų. Todėl kas savaitę skirkite penkias minutes patikrinimui.
Ieškokite minkštų vietų, pelėsio, drėgmės ar nemalonaus kvapo. Jei bulvė minkšta, tekanti ar turi tamsių įdubusių dėmių – šalinkite nedelsiant. Vienas supuvęs gumbas gali užkrėsti visą dėžę.
Taip pat stebėkite obuolius. Kai jie pradeda pūti ar per daug suminkštėja – pakeiskite naujais. Supuvę obuoliai ne tik nebeišskiria etileno, bet ir tampa infekcijos šaltiniu.
Jei pastebėjote žalią atspalvį ant bulvių – tai solaninas, nuodinga medžiaga. Tokius gumbus būtina išmesti, o dėžę perkelti į tamsesnę vietą.
Papildomi triukai ilgesniam saugojimui
Be obuolių, yra ir kitų natūralių būdų pagerinti bulvių išsilaikymą.
Pušų ar eglių spygliai, išbarstyti tarp gumbų, atbaido kenkėjus ir pagerina oro cirkuliaciją. Šviežios mėtos šakelės suteikia lengvų antimikrobinių savybių, tik jas reikia keisti, kai išdžiūsta.
Svarbi taisyklė: niekada nelaikykite bulvių kartu su svogūnais. Svogūnai taip pat išskiria dujas, kurios pagreitina bulvių gedimą.
Jei kažkas nepavyko
Bulvės saldaus skonio? Temperatūra per žema – pakelkite iki 2–4 °C ir venkite laikyti šaldytuve.
Pradėjo pūti? Pagerinkite vėdinimą, sumažinkite drėgmę ir pašalinkite visus pažeistus egzempliorius.
Daigai vėl atsirado? Patikrinkite, ar dėžė tikrai tamsi, ar obuoliai dar geri, ir ar temperatūra neperaukšta.
Šis paprastas metodas – trys obuoliai ir tinkamos sąlygos – gali pratęsti bulvių saugojimo laiką keliais mėnesiais. Ir tai kainuoja mažiau nei bet kokios cheminės priemonės.
