Tyrimai rodo, kad 60 minučių tylos per savaitę yra labai naudingos sveikatai. Reguliarus tylos laikas skatina hipokampo neurogenezę, mažina kortizolio kiekį ir aktyvina smegenų numatytojo režimo tinklą. Tyla neutralizuoja žalingą miesto triukšmo, kuris paprastai viršija 60 decibelų, poveikį. Fiziškai pagerėja kraujospūdis, sustiprėja imuninė sistema ir pagerėja miego kokybė. Tradicijos, pradedant budizmu ir baigiant kvakerių praktika, jau seniai pripažino tylos gydomąją galią. Toliau pateikiami įrodymai paaiškina, kodėl ši paprasta praktika keičia psichinę savijautą.
Tylos poveikio smegenims neuromokslas
Kaip tyla tiesiogine prasme keičia mūsų smegenis? Tyrimai rodo, kad tylos laikotarpiai skatina hipokampo neurogenezę– naujų ląstelių augimą regionuose, atsakinguose už atminties formavimąsi ir emocinį reguliavimą. Sumažėjus išoriniams dirgikliams, suaktyvėja smegenų numatytojo režimo tinklas, kuris palengvina neuroninę integraciją ir savireferencinį apdorojimą.
Neurovaizdavimo tyrimai atskleidė, kad tyla sumažina kortizolio kiekį ir kartu padidina alfa bangų aktyvumą, o tai rodo budrios ramybės būseną. Šis neurologinis pokytis pagerina kognityvines funkcijas ir kūrybišką problemų sprendimą. Be to, reguliarus buvimas tyloje stiprina prefrontalinę žievę, todėl pagerėja dėmesio kontrolė ir gebėjimas priimti sprendimus. Šie pokyčiai pasireiškia net ir palyginti trumpai, bet nuosekliai praktikuojant kas savaitę.
Kaip šiuolaikinė triukšmo tarša veikia psichikos sveikatą
Nors tyla yra labai naudinga neurologiniu požiūriu, šiuolaikinis pasaulis pasižymi dideliu kontrastu: aplinka prisotinta nuolatinio triukšmo.
Miestų gyventojai nuolat susiduria su eismo, statybų ir technologinių pranešimų garsais, o vidutinis triukšmo lygis dažnai viršija 60 decibelų. Tyrimai rodo, kad nuolatinė triukšmo tarša susijusi su padidėjusiu kortizolio kiekiu, nerimo sutrikimais ir sutrikusia pažinimo funkcija.
Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimuose aplinkos triukšmas siejamas su miego sutrikimais, širdies ir kraujagyslių sistemos problemomis ir sumažėjusiu produktyvumu.
Smegenys, nuolat apdorojančios šiuos garsinius dirgiklius, patiria kognityvinį nuovargį be reguliaraus atokvėpio. Nuolatinis klausos apdorojimas vargina prefrontalinę žievę, mažina dėmesio sutelkimo, kūrybiškumo ir emocijų reguliavimo gebėjimus.
Praktiniai būdai, kaip įtraukti tylą į savo savaitės rutiną
Nepaisant šiuolaikinės triukšmo taršos keliamų iššūkių , reguliarios tylos įtraukimas į savaitės dienotvarkę yra ir pasiekiamas, ir naudingas.
Asmenys gali pradėti nuo trumpų penkių minučių tylos seansų ir palaipsniui juos pratęsti. Ankstyvi rytai arba vėlyvi vakarai paprastai suteikia natūralią ramybę. Sukūrus tylos erdvę– net ir kampą su triukšmą slopinančiomis ausinėmis – galima užtikrinti pastovumą.
Kalendorinis konkrečių tylos laikotarpių blokavimas paverčia ketinimą įsipareigojimu. Kai kurie sėkmingai tai daro tyliai važiuodami į darbą, valgydami be prietaisų ar medituodami.
Tiems, kuriems sunku pasiekti visišką tylą, baltojo triukšmo aparatai arba gamtos garsai yra tarpinės priemonės. Bendruomenės tylos rekolekcijos siūlo struktūrizuotą patirtį pradedantiesiems, ieškantiems patarimų, kaip tobulinti praktiką.
Reguliarių tylos periodų nauda fizinei sveikatai
Kai žmonės reguliariai įsitraukia į tylos periodus, atsiranda daugybė fiziologinių privalumų. Tyrimai rodo, kad tylos periodai gerokai sumažina kraujospūdį ir širdies susitraukimų dažnį, todėl sumažėja širdies ir kraujagyslių sistemos apkrova.
Triukšmo nebuvimas mažina kortizolio, pagrindinio organizmo streso hormono, gamybą, todėl mažėja uždegimas visose organizmo sistemose.
Tyli praktika pagerina miego kokybę, nes nuramina pernelyg stimuliuotą nervų sistemą. Reguliariai praktikuojantys asmenys praneša apie mažesnius įtampos galvos skausmus ir geresnį virškinimą, nes suaktyvėja parasimpatinė nervų sistema.
Tyrimai rodo, kad ramybės laikotarpiais pagerėja imuninės sistemos veikla, nes organizmas nukreipia energiją nuo reagavimo į išorinius dirgiklius į vidinius ląstelių atkūrimo procesus.
Šią išmatuojamą fizinę naudą galima išmatuoti nuosekliai praktikuojant net ir 60 minučių per savaitę.
Tylioji praktika skirtingose kultūrinėse tradicijose
Fizinė tylos nauda papildo šimtmečių senumo išminties tradicijas, kurios jau seniai pripažino jos transformuojančią galią. Budizme kilni tyla meditacijos rekolekcijų metu padeda praktikuojantiems stebėti mintis be prisirišimo.
Kvakerių susirinkimuose daugiausia dėmesio skiriama kolektyvinei tylai, kuri sukuria erdvę dieviškajam apreiškimui. Japonų zen tradicijose vertinama „ma” – pertrauka tarp elementų, nes tyla yra labai svarbi estetinei ir dvasinei pusiausvyrai.
Hinduizmo jogos praktikoje mouna (tylos įžadai) naudojami siekiant išsaugoti energiją ir pagilinti savimonę. Trapistų vienuoliai reguliariai laikosi tylos periodų kontempliatyviai maldai. Nors šios skirtingos tradicijos kultūriškai skiriasi, jas vienija supratimas, kad tyla palengvina vidinę transformaciją, peržengia kultūrines ribas ir yra universalus kelias į aiškumą ir įžvalgą.
Pralaužti diskomfortą: Kodėl tyla iš pradžių atrodo sudėtinga
Pralaužti diskomfortą: Kodėl tyla iš pradžių atrodo sudėtinga
Kodėl daugelis žmonių susiraukia, kai susiduria su tyla? Šiuolaikinė visuomenė ver čia žmones nuolat stimuliuoti skaitmeniniais prietaisais, foniniu triukšmu ir nuolatiniu ryšiu. Dėl šių sąlygų susiformuoja neurologinė priklausomybė nuo išorinių veiksnių, todėl tyla kelia nerimą.
Psichologai pastebi, kad tyla verčia susidurti su savimi, su neapdorotomis mintimis ir emocijomis, kurias paprastai slopina triukšmas. Dėl to atsirandantis diskomfortas skatina norą užpildyti klausos tuštumas. Be to, šią tendenciją sustiprina kultūrinės normos, pagal kurias tyla prilyginama nepatogumui.
Iš pradžių dažnai pasireiškia fizinės pasipriešinimo apraiškos– virpėjimas, padažnėjęs širdies ritmas ir nerimas – kol nervų sistema prisitaiko prie sumažėjusios stimuliacijos.
Tyrimais pagrįsti tylos terapinio poveikio įrodymai
Per pastarąjį dešimtmetį atlikti moksliniai tyrimai nuosekliai įrodė išmatuojamą fiziologinę ir psichologinę reguliarios tylos naudą.
Neurologijos žurnale „Journal of Neuroscience” atliktas tyrimas parodė, kad dvi valandos tylos kasdien stimuliuoja hipokampo neurogenezę– naujų smegenų ląstelių augimą.
2016 m. žurnale „Heart” atliktas tyrimas atskleidė, kad vos dvi minutės tylos kraujospūdį ir širdies ritmą mažina veiksmingiau nei atpalaiduojanti muzika.
Neurovaizdavimo tyrimai rodo, kad tyla suaktyvina smegenų numatytojo režimo tinklą, todėl didėja kūrybiškumas ir problemų sprendimo gebėjimai.
Be to, Djuko medicinos centro mokslininkai nustatė, kad tylos periodai padeda sušvelninti neigiamą triukšmo poveikį kognityvinėms funkcijoms ir streso hormonų lygiui.
