Yra kambarinių augalų, kurie puošia, ir yra tokių, kurie keičia visą namų atmosferą. Madagaskaro jazminas, arba stefanotis, priklauso antriesiems: žydėjimo metu jo balti piltuvėliai kvepia taip, kad svečiai ieško, kur padėti kvepalų buteliuką.
Gamtoje šis vijoklis (lot. Stephanotis floribunda) auga Madagaskaro ir Azijos tropikuose, o namuose jo ilgi, lankstūs ūgliai apsivynioja aplink atramą ir nuo gegužės iki rugpjūčio pasidengia vaškinių baltų žiedų kekėmis. Ne veltui floristai jį taip mėgsta nuotakų puokštėse.
Bet grožis turi charakterį — ir jį reikia pažinti.
Vieta, kurios paskui negalima keisti
Stefanočiui reikia daug šviesos, bet be tiesioginių saulės spindulių — rytų ar vakarų palangė idealu. Šviesos trūkstant, augalas mėto lapus ir nustoja krauti pumpurus.
O dabar svarbiausia šio augalo taisyklė, apie kurią pardavėjai dažnai pamiršta įspėti: radęs vietą, stefanotis nori joje likti. Skirtingai nei dauguma kambarinių augalų, jis itin jautriai reaguoja į sukiojimą ir perstatymą — supykęs gali numesti visus pumpurus iš karto. Vazoną pastatėte, pumpurai užsimezgė — nebejudinkite.
Saugokite ir nuo skersvėjų bei temperatūros šuolių: tropikų vaikas jų nesupranta.
Laistymas pagal sezoną
Nuo balandžio iki rugpjūčio, aktyvaus augimo ir žydėjimo metu, laistoma reguliariai, neleidžiant dirvai visiškai išdžiūti. Rudenį laistymas mažinamas iki dviejų kartų per savaitę, žiemą — iki maždaug vieno.
Perlaistyti negalima niekada: vandens sąstingis pūdo šaknis ir silpnina visą vijoklį. Todėl vazone būtinas drenažas, o substratas — lengvas, maistingas, gerai vandenį praleidžiantis, rūgštokas.
Sausą kambario orą augalas kenčia sunkiai, tad lapus verta purkšti kambario temperatūros vandeniu — tik saugant žiedus, ant kurių drėgmės likti neturi.
Maitinimas ir persodinimas
Visą auginimo sezoną stefanotis tręšiamas kas dvi savaites. Persodinama kartą per metus, vasarį ar kovą, į vazoną maždaug 5 centimetrais didesnį už ankstesnį — per erdvus puodas verstų augalą auginti šaknis, o ne žiedus.
Jauniems ūgliams iš karto duokite atramą: lankelį ar kopėtėles, aplink kurias vijoklis galės suktis. Vėliau sumedėjusius ūglius perkelti ant atramos daug sunkiau.
Jei kažkas negerai
Kenkėjai stefanotį lanko retai, bet pasitaiko miltuotųjų skydamarių, voratinklinių erkučių ir skydamarių. Pastebėjus — lapai ir ūgliai nuvalomi ir apdorojami tinkama priemone.
O jei augalas meta pumpurus be jokių kenkėjų, priežastis beveik visada viena iš sąrašo: perstatytas vazonas, skersvėjis, temperatūros šuolis, per sausas oras arba per tamsi vieta.
Stefanotis — ne tas augalas, kurį galima mylėti proginiu dėmesiu. Bet tiems, kurie duoda jam pastovumą, jis kasmet atsilygina tuo, ko neparduoda joks parfumerijos skyrius.
