Mėgstu sūrį. Perku dažnai – pjaustymui, kepimui, užkandžiams. Bet vieną dieną draugė, dirbanti maisto pramonėje, pažiūrėjo į mano šaldytuvą ir pasakė: „Žinai, kad pusė to, ką turi, nėra tikras sūris?”
Negalėjau patikėti. Juk ant pakuotės parašyta „sūris”?
Ji paėmė vieną pakuotę ir parodė smulkų užrašą. Tada supratau – buvau apgaudinėjama metų metus.
Du žodžiai, kurie viską pasako
Draugė paaiškino paprastai. Tikras sūris ant pakuotės vadinamas tiesiog „sūris” – be jokių papildymų. O jei matai:
„Sūrio produktas” – tai reiškia, kad dalis pieno riebalų pakeista augaliniais aliejais, dažniausiai palmių. Tai jau ne tikras sūris, o mišinys.
„Sūrio gaminys” arba „sūrio pakaitalas” – dar blogiau. Tai gali būti produktas, kuriame pieno beveik nėra.
„Gamintojai privalo tai nurodyti,” – sakė draugė. – „Bet užrašo niekas neskaito, nes jis mažas ir neryškus.”
Kodėl naudoja palmių aliejų
Atsakymas paprastas – kaina. Palmių aliejus kelis kartus pigesnis nei pieno riebalai. Gamintojas sutaupo, produktas atrodo kaip sūris, bet kainuoja mažiau.
Problema ta, kad palmių aliejus nėra tas pats kas pieno riebalai. Jis neturi to skonio, tos tekstūros, tos maistinės vertės. Be to, palmių aliejus – vienas iš nesveikiausių riebalų, kuriuos galima vartoti.
Draugė sakė: „Jei moki už sūrį – turi gauti sūrį, ne palmių aliejų su sūrio skoniu.”
Kaip atpažinti tikrą sūrį
Ji davė paprastą algoritmą, kurį dabar naudoju kiekvieną kartą parduotuvėje.
Pirma – pavadinimas. Tikras sūris vadinamas tiesiog „Sūris” arba konkrečiu pavadinimu – „Gouda”, „Čederis”, „Parmezanas”. Jei yra žodžiai „produktas”, „gaminys”, „pakaitalas” – dėk atgal.
Antra – sudėtis. Tikro sūrio sudėtyje turi būti tik keturi ingredientai: pienas, raugas (starterinė kultūra), druska ir fermentas (rennetas). Jei matai „augaliniai riebalai”, „palmių aliejus”, „modifikuotas krakmolas” – tai ne sūris.
Trečia – kaina. Tikras sūris negali kainuoti labai pigiai. Jei kaina per gera, kad būtų tiesa – greičiausiai tai ir yra netiesa.
Ką radau savo šaldytuve
Po draugės vizito peržiūrėjau viską, ką turėjau. Iš penkių sūrių tik du buvo tikri. Kiti trys – „sūrio produktai” su palmių aliejumi sudėtyje.
Labiausiai nustebino tas, kurį pirkau daugiausiai. Atrodė kaip normalus pjaustomas sūris, kainavo vidutiniškai. Bet sudėtyje – „augaliniai riebalai” antru numeriu po pieno.
Draugė sakė, kad tai įprasta praktika. Gamintojai žino, kad žmonės neskaito smulkaus šrifto.
Ar skirtumas jaučiasi
Taip. Kai pradėjau pirkti tik tikrą sūrį, pajutau skirtumą. Skonis sodrenis, tekstūra kitokia, net tirpsta kitaip kepant. Tikras sūris ant picos tirpsta tolygiai ir tampa kreminis. „Sūrio produktas” – dažnai guminis ir atsiskiria.
Be to, tikras sūris sotina labiau. Užtenka mažesnio kiekio, kad pajustum skonį ir pasotintum alkį.
Tiesa, kaina didesnė. Bet dabar perku mažiau, o valgau geriau. Vietoj trijų „sūrio produktų” – vieną tikrą sūrį. Ir piniginė beveik ta pati.
Draugė sakė: „Geriau mažiau tikro, nei daug netikro. Taip ir sveikiau, ir skaniau.”
Dabar parduotuvėje visada apverčiu pakuotę. Penkios sekundės skaitymo – ir žinai, už ką moki. Kartais tai, kas atrodo kaip sūris, yra tik palmių aliejus su gerais marketingo specialistais.
