Visi norime daugiau žiedų, bet darome klaidą būtent birželį
Kai sode viskas sužaliuoja, daugelis sodininkų džiaugiasi pirmaisiais žiedais ir ramiai laukia vasaros kulminacijos. Tačiau kaip tik birželio viduryje gamta pereina į kitą fazę – ir jei tuo metu neatliksite kelių paprastų veiksmų, daugelio augalų žydėjimas sustoja, o krūmai ima „tingėti“. Gėlių pumpurai lieka neišsiskleidę, o žiedai tampa pavieniai, silpni arba išvis nebesiformuoja.
Patyrę sodininkai turi vieną taisyklę: jeigu nori žiedų antros bangos – veikti reikia dabar. Laikas yra svarbesnis net už trąšas ar orą.
Pirma ir svarbiausia – formuojamasis žiedų šalinimas
Tai skamba paradoksaliai, bet jei nuskinsite pirmuosius žiedus ar išblukusius žiedynus, augalas pradės kurti naujus. Jeigu paliksite išsiskleidusius ir peržydėjusius žiedus – augalas manys, kad savo darbą jau atliko, ir pereis į „poilsio režimą“.
Ši taisyklė galioja daugeliui vasarą žydinčių augalų: rožėms, našlaitėms, pelargonijoms, begonijoms, net petunijoms. Paimkite aštrias žirkles ar pirštais švelniai nuskabykite pirmuosius žiedus. Po savaitės pamatysite, kaip formuojasi nauji pumpurai.
Trąšos žydėjimui – bet ne bet kokios
Daugelis daro klaidą ir birželį tręšia azotu, kuris skatina lapų augimą, bet ne žiedus. Būtent dabar reikia pereiti prie trąšų, kuriose dominuoja kalis ir fosforas – būtent jie skatina žiedų formavimąsi, spalvą, dydį ir kvapą.
Geriausia – skystos trąšos, kurias galima sumaišyti su laistymo vandeniu ir duoti kas 7–10 dienų. Jeigu naudojate sausas trąšas, naudokite tik pusę normos – geriau dažniau ir mažiau nei vieną kartą per daug.
Paslaptis, kurią naudoja floristai – šaknų purenimas
Dirvožemio purenimas aplink žydinčius augalus dažnai pamirštamas, bet jis tiesiogiai susijęs su žiedų kiekiu. Kai dirvožemis sukietėja, augalo šaknys gauna mažiau deguonies, o tai riboja jų gebėjimą pasisavinti maistingąsias medžiagas.
Birželio viduryje rekomenduojama kiekvieną gėlių lysvę švelniai papurenkite rankiniu įrankiu, ypač aplink šaknų zoną. Tai pagerins deguonies cirkuliaciją ir paskatins intensyvesnį augimą. Ši paprasta procedūra gali padvigubinti žydėjimo trukmę.
Vandens režimas – dažniausiai ignoruojama priežastis, kodėl žiedų mažai
Birželio pradžioje augalai dar gyvena iš pavasarinės drėgmės, bet viduryje mėnesio daugelyje regionų dirva ima sausėti. Jeigu nesikeičia jūsų laistymo režimas, augalas pradeda taupyti energiją ir atsisako žiedų – tai natūrali gynybinė reakcija.
Laistykite retai, bet gausiai – ne paviršutiniškai, o kad vanduo pasiektų šaknų gylį. Rekomenduojama tai daryti anksti ryte arba vėlai vakare, kai garavimas mažiausias. Jei įmanoma, pridėkite mulčio – tai padės išlaikyti drėgmę dirvoje ir apsaugos nuo šaknų perkaitimo.
Vienas stebinantis triukas – žiedų purškimas silpnu kalcio tirpalu
Tai mažai žinomas metodas, bet profesionalai jį naudoja dažnai: 0,5 šaukštelio kalcio nitrato litrui vandens, ir purkšti gėles vakare. Kalcis padeda formuotis stipriems žiedlapiams, ilgina žydėjimą ir mažina deformuotų pumpurų skaičių.
Ypač tinka rožėms, hortenzijoms, lelijos ir net pomidorams, jeigu norite ne tik žiedų, bet ir vaisių.
Žiedų provokacija: sumažinkite šešėlį
Jeigu jūsų gėlės stovi pavėsyje, jos gali augti puikiai, bet nežydėti. Birželio vidurys – puikus metas jas perkelti arba pasukti į šviesesnę vietą. Net pusvalandis papildomos šviesos per dieną gali lemti naujų žiedų susidarymą.
Perkeliant augalą, darykite tai debesuotą dieną arba vakare, kad išvengtumėte šiluminio šoko. Jeigu augalas didelis ir jo perkelti negalite – pabandykite sumažinti šalia augančių krūmų ar medžių šešėlį.
Birželio vidurio genėjimas – signalas augalui žydėti dar kartą
Kai kurios gėlės, pavyzdžiui, levandos, šalavijai, kraujažolės ar verbenos, mėgsta būti dalinai genimos po pirmo žydėjimo. Nukirpus žiedynus su šiek tiek stiebo, jos greitai išaugina naujas šakeles, ant kurių formuojasi antroji žydėjimo banga.
Svarbu genėti ne iki pat pagrindo, o palikti 10–15 cm nuo viršaus. Tuomet augalas greitai atsigauja ir vėl pradeda aktyviai formuoti pumpurus.
Venkite šios vienos trąšos – ji stabdo žiedų formavimąsi
Viena iš dažniausiai daromų klaidų – naudojamos universalios žaliųjų augalų trąšos. Jose gausu azoto, kuris skatina lapų augimą, bet stabdo žydėjimą. Jei tokias trąšas naudojote iki birželio – pats laikas keisti formulę į „žydintiems augalams“.
Etiketėje ieškokite NPK santykio, kuriame P ir K (fosforas ir kalis) dominuoja prieš N (azotą). Pvz., 10-20-30 arba 5-15-20 – tai žydėjimui tinkamas santykis.
Darykite tai šiandien – jau po savaitės matysite pirmus pokyčius
Birželio vidurys yra ribinis taškas. Jei šiandien imsitės šių veiksmų – nukirpsite peržydėjusius žiedus, pakeisite trąšas, papurensite dirvą, pakoregavę šviesą – rezultatas pradės matytis per 7–10 dienų.
Žiedų bus ne tik daugiau – jie bus ryškesni, stambesni, kvapnesni ir išsilaikys ilgiau. Tai nėra sėkmės dalykas – tai augalo atsakas į aiškų signalą: jis mato, kad jūs juo rūpinatės, ir atsilygina grožiu.
