Svogūnų lukštus dešimtmečius mesdavo į šiukšliadėžę — bet štai ką jie iš tikrųjų daro sode

svogūnų lukštų kenkėjų kontrolė

Viename kilograme svogūnų lukštų yra daugiau fitoncidų nei daugelyje parduotuvinių preparatų nuo kenkėjų. Kartu su nikotino rūgštimi, B grupės vitaminais ir karotinu — tai ne atliekos, o koncentruotas žaliavinis arsenalą, kurį dauguma tiesiog išmeta.

„Aš visą žiemą rinkdavau lukštus maišelyje,” papasakojo viena sodininkė. „Kaimynė žiūrėdavo kaip į keistuolę. Pavasarį turėjau pilną kibirą. Ir to pakako visam sodui — nuo serbentų iki pomidorų.”

Kodėl lukštai veikia dvejopai

Svogūnų lukštai nėra vien trąša. Jie veikia dviem kryptimis vienu metu — maitina ir saugo.

Nikotino rūgštis stiprina šaknis ir padeda augalams geriau įsisavinti sierą bei azotą. Fitoncidai slopina kenksmingas bakterijas ir stiprina imunitetą. B grupės vitaminai mažina puvimą, padeda daigams vystytis ir didina atsparumą stresui. Karotinas veikia kaip antioksidantas — jis padeda augalams atsispirti grybams ir pelėsiui.

Visa tai viename kibire lukštų, kuriuos dauguma išmesdavo net nesusimąstę.

Karštas antpilas — tręšimui

Dvi saujos lukštų suberiamos į puodą su 4 litrais verdančio vandens. Verdama 15–20 minučių. Atvėsinama. Nukošiama.

Prieš naudojimą tirpalas skiedžiamas: 2 litrai antpilo į 10 litrų vandens. Tokia koncentracija tinka daugeliui sodo kultūrų — nuo braškių iki serbentų, nuo pomidorų iki agurkų.

Kiekvienas krūmas gauna apie litrą tirpalo prie šaknų. Efektas — geresnė mityba, stipresni ūgliai, sveikesnė lapija. Tinka ir gėlynams — rožėms, bijūnams, jurginams. Jiems dozė ta pati.

„Aš naudodavau brangias skystas trąšas,” prisipažino sodininkė. „Dabar naudoju lukštus. Ir skirtumas — minimalus. Bet kaina — nulis.”

Svarbu: tirpalą naudokite šviežią. Laikytas antpilas praranda stiprumą ir gali pradėti dauginti nepageidaujamas bakterijas.

Šaltas užpilas — nuo kenkėjų

Kenkėjų kontrolei ruošiamas kitaip. Kibiras iki pusės pripildomas lukštų ir užpilamas verdančiu vandeniu. Paliekama 24 valandas — ne trumpiau, nes junginiai turi laiko pereiti į vandenį. Nukošiama per marlę arba tankų audinį.

Prieš purškimą — skiedžiama santykiu viena dalis užpilo, dvi dalys vandens. Tirpalas pilamas į purškiklį su smulkia purkštuko galvute — kuo smulkesnė dulksna, tuo geriau padengia lapų paviršių.

Purkšti tris kartus per pavasarį: prieš pumpurų brinkimą, savaitę po Bordo mišinio apdorojimo ir prieš žydėjimą. Toks grafikas dengia kritinius momentus, kai kenkėjai aktyviausi.

Amarams — stipresnis variantas

Kai ant krūmų pasirodo amarai — reikia koncentruoto antpilo. 200 g lukštų užpilama 10 litrų šilto vandens ir palaikoma 15 valandų. Nukošiama ir naudojama neskiesta.

Smulkia dulksna purškiama ant lapų apačios ir jaunų ūglių — ten, kur amarai telkiasi. Nuo viršaus purkšti nėra prasmės — amarai gyvena apačioje, ir būtent ten tirpalas turi patekti. Geriausiai veikia pačioje užkrato pradžioje, kol kolonija dar nedidelė.

„Kai pamatai pirmuosius — iš karto purkški,” patarė sodininkė. „Palauksi savaitę — jau nebesuvaldysi be chemijos.”

Jei augintiniai vaikšto po sodą — purkškite vakare ir neleiskite gyvūnams laižyti šlapių lapų, kol tirpalas įsigeria. Svogūnų junginiai gali sudirginti gyvūno virškinimą.

Jei purškimas nepakanka ir kenkėjai grįžta — kartokite kas kelias dienas šviežiu tirpalu. Bet svarbiausias klausimas kitas: kiek lukštų per žiemą surinko jūsų virtuvė — ir ar jie dar guli šiukšliadėžėje?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video

You May Also Like