Viena sodininke pasidalijo netikėtu atradimą: jos svogūnai laikosi visą žiemą be puvimo, kai kartą per mėnesį ji juos papurkščia smulkiai sutrinta kreida. Paprastas triukas, kuris išsaugo derlių.

Kreida veikia dėl savo gebėjimo sugerti perteklinę drėgmę ir sukurti sausą paviršių, kuriame grybai ir pelėsiai negali vystytis. Tai ne panacėja, bet puikus papildymas teisingam džiovinimui ir saugojimui – jei svogūnai gerai paruošti ir laikomi tinkamomis sąlygomis, kreida padeda išvengti net mažiausių puvimo židinių.

Kaip teisingai paruošti svogūnus ilgalaikiam saugojimui

Sėkmingai išlaikyti svogūnus visą žiemą galima tik tuomet, jei derlius tinkamai paruoštas iš karto po išrovimo. Čia nėra vietos skubėjimui – kiekvienas etapas svarbus.

Derliaus nuėmimas. Svogūnus rovti reikia tada, kai lapai pradeda gultis ir gelsti – paprastai tai rugpjūčio antra pusė ar rugsėjo pradžia. Jei išrauti per anksti, svogūnai nebus subrendę ir greitai pradės pūti. Jei per vėlai – kakleliai gali pradėti augti iš naujo arba užsikrės drėgme dėl rudens lietų.

Rovus svogūnus, neskubėkite nukirsti lapų ir šaknų – palikite juos tokius, kokie yra. Švelniai nukratykite prisikibusį dirvožemį, bet nemurkyite ir neskalaukite vandeniu. Drėgmė – didžiausias svogūnų priešas.

Pirminis džiovinimas. Išroviuosius svogūnus išdėliokite vienu sluoksniu saulėje arba po stogu, jei oras lietingas. Idealus variantas – ant grotelių arba ant audeklo, kad oras cirkuliuotų iš apačios. Ant žemės tiesiogiai nedėkite – taip apačia neišdžius.

Saulėje laikykite 2–3 valandas, jei karšta. Ilgiau nereikia – per intensyvi saulė gali apdeginti odelę ir ji pradės trūkinėti. Jei oras debesuotas, džiovinkite ilgiau, bet prie gero vėdinimo. Tikslas – kad paviršius visiškai išdžiūtų, bet svogūnai neperkaistų.

Galutinis džiovinimas. Po pradinės saulės procedūros svogūnus perkelkite į vėdinamą patalpą – sandėliuką, patį, palėpę. Išdėliokite retai, vienu sluoksniu, ant laikraščių arba ant medinių grotelių. Laikykite 10–14 dienų, kol kakleliai taps sausu, popieriniai, o odelės pradės šlamėti.

Tik tada galite nukirpti šaknis (palikdami ~1 cm) ir lapus (palikdami 3–4 cm kaklelį). Pernelyg trumpai nukirpti kakleliai – tiesioginis kelias į puvimą, nes per juos lengvai patenka drėgmė ir grybai.

Rūšiavimas. Prieš dėdami į saugojimą, kruopščiai peržiūrėkite kiekvieną svogūną. Pašalinkite:

• Pažeistus mušant ar dirbant
• Minkštus, su minkštais kakleliais
• Su dėmėmis ar pelėsių požymiais
• Labai smulkius (jie greičiau išdžiūsta)

Net vienas pūvantis svogūnas dėžėje per savaičių užkrės visus kaimynus. Geriau šiek tiek perdedate atsargumą nei vėliau versti visą derlių.

Kreidos purškimas: kaip ir kodėl tai veikia

Kai svogūnai tinkamai išdžiovinti ir surūšiuoti, galite pradėti naudoti „auksinius miltelius” – paprastą mokyklinę kreidą arba maistinę kalcio karbonato kreida.

Kodėl kreida veikia? Kalcio karbonatas yra puikus drėgmės sugerėjas. Net gerai išdžiovinti svogūnai vis tiek išskiria nedidelį kiekį drėgmės per odelę – tai natūralus kvėpavimo procesas. Jei aplinkos drėgmė per didelė arba ventiliacija nepakankama, ant svogūnų paviršiaus susidaro mikrokondesatas.

Būtent tokiose drėgnose vietose – ypač kaklelio zonoje – įsitvirtina pelėsių sporos ir grybai. Kreida sugeria šią perteklinę drėgmę ir palaiko sausą paviršių. Be to, šarminė kreidos aplinka (pH ~9–10) yra nepalanki daugumai puvinamųjų mikroorganizmų.

Kaip teisingai naudoti:

1. Smulkinkite kreidą. Galite naudoti įprastą baltą mokyklinę kreidą arba maistinę kalcio karbonato kreida iš vaistinės. Susmulkinkite ją tarkavimo terka arba ištrinkite su šaukštu į tikrai smulkius miltelius. Stambesni gabalai neveiks – reikia būtent dulkių konsistencijos.
2. Išsijokite. Persijokite kreidos miltelius pro retą sietą, kad nebūtų gumulėlių. Gumulėliai traukia drėgmę į vieną vietą ir nepadeda.
3. Papurkškite. Įpilkite kreidos miltelių į popierinį maišelį arba į dubenį. Svogūnus po kelis vienu metu įmeskite į kreidą ir švelniai pasukiokite, kad jie apsivėlėtų plonu sluoksniu. Arba tiesiog švelniai papurkškite kreidos miltelius ant svogūnų, jau išdėliotų dėžėse.
4. Nekraukite per daug. Kreidos sluoksnis turi būti vos matomas – ploniausias aptepiimas. Jei krausite per storą sluoksnį, jis susigumės ir atneš priešingą efektą.
5. Kartojimas. Kartokite procedūrą kas 3–4 savaites. Vieną kartą per mėnesį – optimalu. Per tą laiką kreida jau būna sugėrusi drėgmę ir reikia papildyti.

Svarbu: kreida nėra vaistas nuo jau prasidėjusio puvimo. Ji tik preventyvi priemonė. Jei svogūnai jau minkšti arba kakleli drėgni – jokia kreida nebepadės.

Idealios saugojimo sąlygos, kad svogūnai liktų sveiki

Net su kreidos pagalba svogūnai nepralaikys žiemos, jei saugojimo sąlygos netinkamos. Štai ką reikia žinoti.

Temperatūra. Yra du saugojimo režimai:

• Šaltas saugojimas (1–4 °C) – idealus, jei turite rūsį arba šaltą sandėliuką. Tokioje temperatūroje svogūnai ilgiausiai išlaiko tvirtumą ir nesudygsta. Tinka laikyti iki pavasario.
• Šiltas saugojimas (15–20 °C) – tinka, jei laikote namuose arba sandėliuke be šildymo. Tokiomis sąlygomis svogūnai laikosi iki Naujųjų metų ar sausio. Svarbiausia – vengti temperatūros svyravimų.

Drėgmė. Optimali santykinė drėgmė – 60–70 %. Jei drėgmė per didelė (virš 75 %), svogūnai pradeda pūti. Jei per maža (žemiau 50 %), jie džiūsta ir tampa lengvi kaip plunksnos.

Kaip kontroliuoti drėgmę:

• Jei per drėgna – dėkite į dėžę drėgmę sugeriantį paketą (silikagelio arba net ryžių maišelį)
• Jei per sausa – padėkite šalia indo su vandeniu arba padenkite svogūnus lengvu audeklu

Ventiliacija. Svogūnai turi „kvėpuoti” – jiems reikia oro cirkuliacijos. Sandarūs plastikiniai konteineriai ar maišai – katastrofa. Geriausi variantai:

• Medinis arba plastikinių grotelių dėžė su skylutėmis šonuose
• Tinkliniai maišai (pvz., nuo bulvių arba svogūnų iš parduotuvės)
• Senasis būdas – pynės (pinamos per sausus kaklelius ir kabinamos)
• Popieriniai maišai – trumpalaikiam saugojimui

Kraukite ne storesniu nei 20–25 cm sluoksniu. Jei krausite gilyn, apačioje susidarys drėgmė ir prasidės puvimas.

Tamsa. Svogūnai turi būti laikomi tamsoje arba pritemdytoje patalpoje. Šviesa stimuliuoja dygimą – pradeda augti žalias kaklelis, svogūnas tampa minkštas ir netinka valgymui.

Reguliarus tikrinimas. Kas 2–3 savaites peržiūrėkite svogūnus. Išrinkite:

• Sudygusiuosius (juos panaudokite pirma)
• Minkštuosius (iškart suvartokite arba išmeskite)
• Puvimą turinčius (išmeskite nedelsiant)

Vienas pūvantis svogūnas per savaitę gali užkrėsti 5–10 gretimų.

Papildomi patarimai:

• Nelaikykite svogūnų šalia bulvių – bulvės išskiria drėgmę, kuri spartina svogūnų puvimą
• Nelaikykite šalia obuolių – jie išskiria etileną, kuris skatina brendimą ir gendimą
• Nestatykite dėžių tiesiai ant betoninės grindų – naudokite medinę paklotę arba padėklus, kad oras cirkuliuotų ir iš apačios

Derindami šias sąlygas su mėnesiniu kreidos purkšimu, galite išsaugoti svogūnus tvirtus ir sveikus iki pat pavasario sėjos.