Mano tėvas visada buvo stiprus vyras. 67 metai, niekada nesiskundė sveikata, vaikščiojo po 5 kilometrus kasdien.
Pernai per Kalėdas jis sėdėjo prie šventinio stalo, juokėsi, gėrė vyną su giminaičiais. Viskas buvo puiku.
O tada staiga pasakė: „Kažkaip keistai jaučiuosi.”
Po valandos jis gulėjo reanimacijoje su prieširdžių virpėjimu.
Gydytojas pasakė terminus, kurių niekada nebuvau girdėjusi: „Šventės širdies sindromas.”
Pasirodo, tai tikra diagnozė. Ir ji ištinka būtent per šventes.
Kodėl širdis kenčia per Kalėdas
Kai gydytojas paaiškino, kas nutiko tėvui, negalėjau patikėti.
Per Kalėdas ir Naujuosius metus širdies priepuolių skaičius padidėja 15 procentų. Gruodžio 25-oji ir sausio 1-oji yra statistiškai pavojingiausios dienos širdžiai visame pasaulyje.
Ir tai ne atsitiktinumas.
Alkoholis – net viena taurė vyno daugiau nei įprasta gali sutrikdyti širdies ritmą. Alkoholis tiesiogiai veikia širdies elektrines ląsteles.
Persivalgymas – kai skrandis perpildytas, jis spaudžia diafragmą, kuri spaudžia širdį. Be to, virškinimas reikalauja daug kraujo, ir širdis turi dirbti sunkiau.
Stresas – šventės nėra atsipalaidavimas. Tai giminių susitikimai, pasiruošimas, lūkesčiai, konfliktai. Streso hormonai tiesiogiai veikia širdies ritmą.
Miego trūkumas – vakarėliai, pasiruošimas, ankstyvos rytinės mišios. Miego trūkumas kelia kraujospūdį.
Sūrus ir riebuas maistas – šventinis stalas pilnas patiekalų, kurie kaupia skysčius ir didina kraujospūdį.
Šaltis – gruodžio orai siaurina kraujagysles. Širdžiai sunkiau pumpuoti kraują.
Viskas susideda į vieną mirtingą kokteilį.
Tėvo širdis tiesiog nebeatlaikė
Gydytojas paaiškino, kad tėvo širdis greičiausiai jau seniai turėjo mažų problemų. Galbūt kraujagyslės buvo susiaurėjusios, galbūt ritmas kartais šokinėjo.
Bet kasdienybėje širdis susidorodavo.
O per Kalėdas – viskas vienu metu. Dvi taurės vyno, silkė ir kiti sūrūs patiekalai, ilgas sėdėjimas prie stalo, emocijos, miego trūkumas naktį prieš tai.
Širdis tiesiog pasakė: „Nebegaliu.”
Prieširdžių virpėjimas – tai būklė, kai širdies prieširdžiai ima chaotiškai virpėti vietoj normalaus plakimo. Kraujas nebėra tinkamai pumpuojamas. Gali susidaryti krešuliai. Krešulys gali nukeliauti į smegenis.
Tėvui pasisekė. Jis buvo tarp žmonių, kurie iškart suprato, kad kažkas negerai.
Daugelis nesupranta.
Ženklai, kurių negalima ignoruoti
Štai kas nutinka, kai širdis per šventes nebeatlaikia:
Širdies plakimas neįprastu ritmu – lyg širdis „praleistų” dūžį arba plaktų per greitai. Tai rimčiausias signalas.
Dusulys – staiga pritrūksta oro, nors tiesiog sėdite. Tai reiškia, kad širdis nebespėja aprūpinti organizmo deguonimi.
Skausmas krūtinėje – nebūtinai stiprus. Gali būti tiesiog spaudimas, sunkumas, diskomfortas.
Galvos svaigimas – staigus, be priežasties. Tai reiškia, kad smegenys negauna pakankamai kraujo.
Prakaitavimas – šaltas prakaitas, kai nėra karšta.
Pykinimas – ypač kartu su kitais simptomais.
Nuovargis – staigus, neįprastas silpnumas.
Tėvas pajuto širdies plakimo sutrikimą ir svaigimą. Jei būtų pagalvojęs „tai nuo vyno, praeis” – galbūt šiandien jo nebūtų.
Kas rizikuoja labiausiai
Ne visi vienodai rizikuoja. Bet yra žmonės, kuriems šventės yra tikrai pavojingos.
Vyresni nei 55 metų – širdis nebėra tokia lanksti, sunkiau prisitaiko prie staigių pokyčių.
Turintys aukštą kraujospūdį – net jei jis kontroliuojamas vaistais, šventės gali jį pakelti.
Sergantys širdies ligomis – net „lengvomis”, net „kontroliuojamomis”.
Turintys diabetą – diabetas pažeidžia kraujagysles, širdis dirba sunkiau.
Antsvoris – ypač pilvo srityje. Tai papildomas krūvis širdžiai.
Rūkantys – net jei „tik per šventes”. Viena cigaretė siaurina kraujagysles valandoms.
Sėslūs – jei kasdien nejudate, širdis nėra treniruota atlaikyti stresą.
Jei atpažįstate save bent dviejuose punktuose – skaitykite toliau ypač atidžiai.
Kaip apsaugoti širdį per šventes
Nesakau, kad reikia sėdėti namie ir valgyti tik morkas. Bet keletas paprastų dalykų gali išgelbėti gyvybę.
Alkoholis – ne daugiau 1-2 taurių. Ir ne vienu metu. Viena taurė per valandą, su maistu, su vandeniu tarp taurių. Jei turite širdies problemų – geriau visai negerti.
Vandens – dvigubai daugiau nei įprasta. Alkoholis ir sūrus maistas dehidratuoja. Dehidratacija didina kraujo klampumą. Širdžiai sunkiau pumpuoti.
Porcijos – mažesnės. Geriau pavalgyti tris kartus po truputį nei vieną kartą iki sprogimo. Perpildytas skrandis – tiesioginė grėsmė širdžiai.
Judėjimas – net minimalus. Po valgio – 15 minučių pasivaikščiojimo. Tai padeda virškinimui ir sumažina krūvį širdžiai.
Miegas – bent 7 valandos. Net jei vakarėlis tęsiasi. Verčiau išeiti anksčiau nei rizikuoti.
Vaistai – nepraleisti. Jei geriate vaistus nuo spaudimo ar širdies – negerkite jų kartu su alkoholiu ir nepraleiskite dozės.
Stresas – valdyti. Jei giminės kelia stresą – galima trumpam išeiti, pakvėpuoti, nusiraminti. Jūsų širdis svarbesnė nei mandagumas.
Ką daryti, jei pajutote simptomus
Štai taisyklė, kurią dabar žino visa mūsų šeima:
Jei pajutote bet kurį iš simptomų – nedarykite nieko patys.
Nesėskite ir nelaukite. Nesakykite „praeis”. Nebandykite „nusiraminti”.
Pasakykite kam nors šalia. Iškart.
Jei simptomai stiprūs – skambinkite 112. Geriau „tuščias” iškvietimas nei per vėlyvas.
Prieširdžių virpėjimas gali sustoti pats. Bet gali ir nesustoti. Ir kiekviena minutė didina komplikacijų riziką.
Širdies priepuolio atveju pirmosios valandos yra kritiškos. Per šventes greitoji pagalba atvažiuoja ilgiau – daugiau iškvietimų, blogesnė eismo situacija.
Tėvui pasisekė, kad mes iškart reagavome.
Dar viena paslaptis, kurią sužinojau ligoninėje
Gydytojas pasakė dar vieną dalyką, kuris mane sukrėtė.
Daugelis žmonių jaučia simptomus PRIEŠ kelias dienas ar savaites iki širdies įvykio. Bet jų neatpažįsta.
Neįprastas nuovargis. Dusulys lipant laiptais. Miegas, kuris neatgaivina. Nerimas be priežasties.
Visa tai gali būti širdies „perspėjimas”.
Tėvas vėliau prisipažino, kad kelias dienas prieš Kalėdas jautėsi „kažkaip ne taip”. Bet nutylėjo, nes nenorėjo gadinti švenčių.
Beveik kainavo gyvybę.
Šios Kalėdos bus kitokios
Šiais metais mūsų šeimos Kūčių stalas atrodys kitaip.
Mažiau alkoholio. Mažiau sūrumo. Daugiau pertraukų tarp patiekalų. Pasivaikščiojimas prieš vakarienę.
Ir sutarimas: jei kas nors jaučiasi blogai – sakome iškart. Be gėdos, be „nenoriu gadinti šventės”.
Šventės galima švęsti ir kitais metais.
Jei širdis leidžia.
Jei turite vyresnių giminaičių
Stebėkite juos. Jie dažnai nepasakys, kad jaučiasi blogai. Nenorės „trukdyti”.
Paklausite „kaip jautiesi?” – atsakys „gerai”. Net jei nebus gerai.
Stebėkite ženklus: ar kvėpuoja sunkiai, ar oda pablyškusi, ar sėdi tyliau nei įprasta, ar dažnai eina į tualetą, ar ranka liečia krūtinę.
Ir jei kažkas atrodo ne taip – klauskite tiesiai: „Ar tikrai viskas gerai su širdimi?”
Galbūt išgelbėsite gyvybę.
Kaip mes išgelbėjome tėvo.
