Daugelis sodininkų norėjo auginti lazdyno riešutus, bet dvejojo dėl vietos, veislių ir priežiūros. Šiame vadove nagrinėjamas veislių pasirinkimas, saulės spindulių poveikis, drenažas ir paprastos sodinimo technikos. Jame apibendrinama dirvos paruošimas, mulčiavimas, laistymas ir tręšimas. Genėjimas, ligų prevencija ir derliaus optimizavimas aptariami kartu su praktiniais ribiniais dydžiais ir laiku. Kituose skyriuose pateikiami konkretūs veiksmai ir matavimai, kad nereikėtų spėlioti ir būtų sumažinta nesėkmės tikimybė.
Tinkamos lazdyno riešutų veislės ir vietos pasirinkimas
Renkantis lazdyno riešutus sodui, augintojas turėtų suderinti veislės charakteristikas – atsparumą, apdulkinimo reikalavimus ir dirvožemio pageidavimus – su vietos klimatu ir vietos sąlygomis; tai garantuoja patikimą derlių ir augalų sveikatą.
Tyrėjas vertina regione išbandytas veisles, atkreipdamas dėmesį į šaltas valandas, atsparumą ligoms ir tai, ar veislės yra savidulkės, ar joms reikalingi apdulkintojai.
Vietos vertinime fiksuojamas saulės spindulių kiekis, apsauga nuo vėjo, drenažas ir atstumai, reikalingi konkurencijai ir ligoms išvengti.
Renkantis pirmenybė teikiama atsparioms, mažai priežiūros reikalaujančioms veislėms, kurios tenkina bendruomenės maisto ir švietimo poreikius.
Sprendimai dokumentuojami, kad ateities prižiūrėtojai galėtų pakartoti sėkmę ir išlaikyti produktyvumą su nuspėjamais rezultatais.
Sodinimas ir ankstyvoji priežiūra: dirvožemis, laistymas ir tręšimas
Rengiantis sodinimui, dėmesys skiriamas sveikų šaknų formavimui, užtikrinant tinkamą dirvožemio struktūrą, drenažą ir pradinį drėgmės valdymą. Sodininkas įvertina vietovės dirvožemį, iškasa 60×60×60 cm duobes, įdeda drenažo sluoksnį ir užpildo mišiniu iš viršutinio dirvožemio, smėlio ir humuso, kad būtų skatinamas aeracija ir maistinių medžiagų išlaikymas.
Naujai pasodinti krūmai gausiai laistomi ir 5–10 cm mulčio sluoksniu, kad būtų išlaikyta drėgmė ir sunaikintos piktžolės. Jauni augalai reikalauja reguliaraus laistymo, ypač sausros metu, o trąšos naudojamos pagal grafiką: pavasarį azotas augimui skatinti, o rudenį fosforas ir kalis šaknims paruošti žiemai. Stebėjimai padeda koreguoti veiksmus.
Genėjimas, priežiūra ir derliaus maksimizavimas
Reguliarus genėjimas ir atidi priežiūra yra produktyvaus lazdyno krūmo pagrindas, apimantis struktūrinį formavimą, sveikatos priežiūrą ir tikslingas intervencijas, siekiant maksimaliai padidinti riešutų derlių ir kokybę.
Ankstyvą pavasarį genint pašalinamos negyvos, sergančios ir į vidų augančios šakos, paliekant šešias–aštuonias stiprias pagrindines stiebus, kad būtų išlaikyta pusiausvyra tarp vegetatyvinio augimo ir vaisių vedimo.
Sanitarija – nukritusių lapų ir šakelių valymas – sumažina kenkėjų ir ligų šaltinius.
Tikslingas retinimas pagerina šviesos prasiskverbimą ir oro cirkuliaciją, taip pagerindamas riešutų vystymąsi.
Laiku atliekamas drėkinimas ir vasaros kalio papildymas padidina riešutų užpildymą.
Sezoniniai dirvožemio tyrimai padeda nustatyti fosforo ir kalio naudojimą rudenį.
Stebėjimas ir greiti korekciniai veiksmai palaiko derlių, kokybę ir ilgalaikį krūmų tvirtumą.
