Parduotuvėje rinkauosi sūrį. Kaina – aštuoni eurai už kilogramą. Etiketėje parašyta: natūralus kietas sūris, pagamintas iš pieno. Atrodė solidžiai. Nupirkau.
Draugė Jolanta, kuri dirba maisto pramonėje, paprašė gabalėlio. Išsitraukė iš rankinės buteliuką jodo ir užlašino lašą ant sūrio paviršiaus.
„Palauk minutę,” – pasakė ji.
Stebėjau. Ir tada pamačiau: ten, kur buvo jodas, sūris pasidarė mėlynas. Tamsiai mėlynas, beveik violetinis.
„Tai reiškia, kad čia ne sūris,” – pasakė Jolanta. „Čia krakmolas ir palmių aliejus.”
Kaip veikia jodo testas
Jolanta paaiškino chemiją. Jodas reaguoja su krakmolu – ir spalva pasikeičia į mėlyną ar violetinę. Jei sūryje nėra krakmolo – jodas lieka rudai rausvas, koks ir buvo.
„Krakmolą į sūrį deda kartu su palmių aliejumi,” – paaiškino ji. „Tai pigiau nei tikras pieno riebalumas. Bet tada tai jau ne sūris – tai sūrio imitacija.”
Testas neaptinka paties palmių aliejaus. Jis aptinka krakmolą, kuris dažniausiai eina kartu su pigia augaline riebalų paklaida.
„Jei matai mėlyną – žinok, kad kažkas ne taip,” – pasakė Jolanta. „Jei lieka ruda – greičiausiai tikras.”
Kaip atlikti testą namuose
Paprašiau parodyti procesą. Jis užtruko mažiau nei dvi minutes.
Pirma – nupjauti mažą sūrio gabalėlį, maždaug centimetrą. Padėti ant lygaus paviršiaus – lėkštės ar lentelės.
Antra – užlašinti vieną lašą vaistinio jodo. Tokio, kokį parduoda vaistinėse be recepto. Kainuoja porą eurų.
Trečia – palaukti maždaug minutę ir pažiūrėti į spalvą.
Mėlyna ar violetinė = krakmolas = greičiausiai palmių aliejus ir priedai.
Rudai rausva = be krakmolo = greičiausiai tikras sūris.
„Tai ne laboratorinė analizė,” – perspėjo Jolanta. „Bet namuose – pakankamas pirmas žingsnis.”
Ko testas NEAPTINKA
Jolanta buvo sąžininga apie ribojimus.
„Testas rodo tik krakmolą,” – pasakė ji. „Jei gamintojas deda palmių aliejų BE krakmolo – testas to neparodys.”
Taip pat testas neatskleidžia kitų priedų: celiuliozės, želatinos, emulsiklių. Jis neparodo, ar sūris kokybiškas, ar tiesiog „legalus”.
„Bet jei rezultatas mėlynas – tikrai žinai, kad kažkas negerai,” – pasakė ji. „O jei rudas – bent jau krakmolo nėra. Tai jau kažkas.”
Ką sužinojau apie savo „brangų” sūrį
Grįžau prie savo aštuonių eurų sūrio. Mėlynas. Su krakmolu. Su priedais.
Tada nupirkau kitą – paprastą lietuvišką, už penkis eurus. Testas – rudai rausvas. Tikras.
Pasirodo, kaina ne visada rodo kokybę. O gražus įpakavimas – juo labiau.
Dabar kiekvieną kartą, kai perku naują sūrį – pirma testuoju namuose. Du eurai už jodo buteliuką – ir žinau, už ką moku. Draugė Jolanta buvo teisi: kartais vienas lašas atskleidžia daugiau nei visa etiketė.
Kai parodžiau testą šeimai, visi buvo šokiruoti. „Tai mes visą laiką mokėjome už krakmolą?” Deja, taip. Bet dabar – ne. Vienas paprastas testas, ir jokių daugiau netikėtumų.
Beje, vaistinėje jodo pakanka mėnesiams – ir ne tik sūriui tikrinti. Bet tai jau kita istorija.
