Nauji tyrimai sunkumus pakilti nuo kėdės sieja su ankstyvuoju atsparumu insulinui. Šis judėjimo sutrikimas dažnai atsiranda likus 5-7 metams iki cukraus kiekio kraujyje problemų atsiradimo. Organizmo požymiai pasireiškia raumenų silpnumu, padidėjusiu tarpraumeninių riebalų kiekiu ir sumažėjusia apatinių galūnių mitochondrijų funkcija. Atkreipkite dėmesį į pernelyg didelį pasvirimą į priekį, daugkartinius bandymus atsistoti ir priklausomybę nuo rankos atramos kylant. Paprasti namuose atliekami testai, pavyzdžiui, 30 sekundžių sėdėjimo ir stovėjimo testas, gali padėti nustatyti šiuos įspėjamuosius ženklus, kol diabetas dar neprasidėjo.
Judėjimo problemas ir atsparumą insulinui siejantis mokslas
Judėjimo problemas ir atsparumą insulinui siejantis mokslas
Nors mokslininkai jau seniai nustatė sąsajas tarp diabeto ir įvairių fizinių apribojimų, naujausi tyrimai atskleidė konkrečius mechanizmus, siejančius sunkumus pakilti nuo kėdės su atsparumu insulinui.
Patofiziologija susijusi su sutrikusia gliukozės apykaita, turinčia įtakos raumenų audiniui, ypač keturgalvio raumens ir klubo lenkiamojo raumens raumenims, kurie yra būtini stovint. Didėjant atsparumui insulinui, dėl mitochondrijų disfunkcijos šiose raumenų grupėse sumažėja ląstelių energijos gamyba. Be to, sąnarių audiniuose kaupiasi pažengusios glikacijos galutiniai produktai (AGE), todėl mažėja lankstumas ir judesių amplitudė.
Sarkopenija, su amžiumi susijęs raumenų masės mažėjimas, dėl sumažėjusio insulino anabolinio poveikio pagreitėja sergant prediabetinėmis ligomis. Dėl to dar prieš diagnozuojant diabetą atsiranda pastebimas funkcinis apatinių galūnių jėgos deficitas.
Dažniausiai pasitaikantys sunkumai kylant nuo kėdės, galintys pranešti apie diabeto riziką
Dažnai pasitaikantys sunkumai keliantis nuo kėdės, kurie gali reikšti diabeto riziką
Biomechaninės atsparumo insulinui apraiškos pasireiškia specifiniais kėdės kėlimo sunkumais, kurie gali būti ankstyvieji įspėjamieji diabeto rizikos požymiai. Stebėtini rodikliai yra pernelyg didelis liemens palinkimas į priekį, ilgas persėdimo laikas, daugkartiniai bandymai atsistoti ir priklausomybė nuo rankų atramos.
Ypač ryškus keturgalvio šlaunies raumens silpnumas, pasireiškiantis svorio perkėlimo kompensacinėmis strategijomis ir netolygiu svorio paskirstymu stovint. Asmenys gali patirti trumpalaikį laikysenos nestabilumą, kai pasiekia pilną stovėseną. Tokie judesių modeliai dažnai pasireiškia keleriais metais anksčiau, nei kliniškai diagnozuojamas prediabetas ar 2 tipo diabetas, todėl svarbu stebėti funkcinį judrumą, kuris yra įtraukiančių diabeto patikros protokolų dalis.
Kaip keičiasi raumenų funkcija prieš atsirandant cukraus kiekio kraujyje problemoms
Kaip keičiasi raumenų funkcija prieš atsirandant cukraus kiekio kraujyje problemoms
Prieš nustatant padidėjusį gliukozės kiekį kraujyje standartiniais laboratoriniais tyrimais, paprastai išryškėja subtilūs raumeninio audinio sudėties ir darbingumo pokyčiai, kurie yra diabeto patologijos pirmtakai.
Šie pokyčiai apima padidėjusį tarpraumeninių riebalų kaupimąsi, sumažėjusią mitochondrijų funkciją ir sumažėjusį kapiliarų tankį. Atsparumas insulinui vystosi raumeniniame audinyje, nes ląstelės palaipsniui praranda jautrumą insulino signalams, todėl pablogėja gliukozės pasisavinimas.
Dėl to sumažėja raumenų jėga, ištvermė ir funkcinis pajėgumas, ypač apatinių galūnių raumenų, ypač svarbių kėlimosi kėdėje veiklai.
Tyrimai rodo, kad šie raumenų trūkumai gali atsirasti prieš 5-7 metus iki klinikinės diabeto diagnozės nustatymo, todėl yra svarbi galimybė imtis intervencijos. Todėl reguliarus jėgos vertinimas gali būti ankstyva medžiagų apykaitos sutrikimų atrankos priemonė.
Pagrindiniai ankstyvieji įspėjamieji požymiai, neapsiribojantys tradiciniais diabeto simptomais
Be gerai žinomų simptomų, tokių kaip padidėjęs troškulys ir dažnas šlapinimasis, keletas subtilių fizinių požymių gali signalizuoti apie besivystantį atsparumą insulinui ir priešdiabetines būkles.
Sunkumas pakilti iš sėdimos padėties nenaudojant rankų rodo mažėjančią raumenų jėgą, kuri dažnai pasireiškia daugelį metų anksčiau nei gliukozės anomalijos. Kiti nepastebėti požymiai: patamsėjusios odos dėmės (acanthosis nigricans), paprastai kaklo ir pažastų srityje, nepaaiškinamas nuovargis po valgio, lėtesnis žaizdų gijimas ir periodiškas galūnių dilgčiojimas.
Naujausi tyrimai rodo, kad nedideli eisenos pokyčiai, ypač sumažėjusi stūmimo jėga einant, gali pasireikšti anksčiau nei diagnostinis gliukozės kiekio kraujyje padidėjimas. Sveikatos priežiūros specialistai vis dažniau pripažįsta, kad šie funkcinio pajėgumo pokyčiai yra vertingos atrankinės patikros galimybės, galinčios sudaryti sąlygas ankstyvesnei intervencijai prieš atsirandant nuolatinei medžiagų apykaitos žalai.
Paprasti namuose atliekami testai judėjimo sveikatai įvertinti
Nors klinikiniais tyrimais nustatomos galutinės diagnozės, keli nesudėtingi savarankiškai atliekami testai gali padėti žmonėms stebėti savo judėjimo sveikatą ir galimus diabeto rizikos veiksnius namuose.
30 sekundžių testas „atsisėsti ir atsistoti” matuoja apatinės kūno dalies jėgą skaičiuojant, kiek kartų galima pakilti nuo kėdės nenaudojant rankų. Atliekant laiko nustatymo testą, reikia atsistoti iš sėdimos padėties, nueiti 3 metrus, grįžti ir atsisėsti – reikia atkreipti dėmesį į tai, kad testas būtų atliktas per 12 sekundžių. Vienos kojos pusiausvyros testais įvertinamas stabilumas, o suėmimo jėgos matavimas naudojant namų apyvokos daiktus gali parodyti bendrą raumenų funkciją.
Reguliariai atliekant šiuos paprastus vertinimus galima aptikti subtilius judėjimo pokyčius, kurie gali būti susiję su ankstyvuoju diabetu arba nediagnozuotu diabetu.
Prevencijos strategijos, kai pirmą kartą atsiranda judėjimo problemų
Kai mobilumo problemos pirmą kartą išryškėja atlikus vertinimą namuose, neatidėliotini prevenciniai veiksmai gali gerokai sumažinti sunkesnių diabeto komplikacijų progresavimą.
Sveikatos priežiūros specialistai rekomenduoja laikytis nuoseklaus mankštos režimo, daugiausia dėmesio skiriant apatinės kūno dalies jėgos treniruotėms, ypač keturgalviams šlaunies raumenims, strėnoms ir šerdies raumenims. Kasdienis vaikščiojimas, net ir nedidelius atstumus, padeda palaikyti sąnarių lankstumą ir kraujotaką.
Mitybos intervencijos turėtų būti nukreiptos į uždegimą mažinančią mitybą, kurioje gausu omega-3 riebalų rūgščių ir antioksidantų. Labai svarbu stebėti cukraus kiekį kraujyje, nes jo svyravimai tiesiogiai veikia raumenų funkciją.
Svorio kontrolė mažina sąnarių apkrovą, o tinkama avalynė užtikrina stabilumą judant. Reguliariai konsultuodamiesi su kineziterapeutais galite sudaryti individualias judėjimo išsaugojimo programas, pritaikytas prie individualių apribojimų.
