Visą gyvenimą dariau tą patį: prieš miegą pastatydavau stiklinę vandens šalia lovos. Naktį atsigerdavau, ryte – dar gurkšnį. Atrodė sveika, logiška, net pavyzdinga.
Kol šeimos gydytojas per vizitą paklausė apie miego kokybę. Paminėjau, kad dažnai prabundu naktį. „O vandenį prie lovos laikai?” – paklausė. Kai patvirtinau, jo reakcija mane sustabdė: „Išpilk jį. Ir daugiau taip nedaryk.”
Pagalvojau – perdeda. Bet kai paaiškino, kas vyksta toje stiklinėje per naktį, supratau, kodėl tai svarbu.
Kas nutinka vandeniui per 8 valandas
Gydytojas paaiškino paprastai: atviras vanduo – ne tas pats, kas uždaras. Per naktį jame vyksta trys procesai, apie kuriuos niekada nepagalvojau.
Pirma – anglies dioksidas. Oras, kurį kvėpuojame, prisotina vandenį CO2. Susidaro silpna anglies rūgštis, kuri keičia pH ir sukelia tą keistą „sustingusį” skonį, kurį jaučiame ryte.
Antra – dulkės ir odos dalelės. Miegodami nuolat jas skleidžiame. Jos nusileidžia ant visų paviršių – ir ant atviro vandens irgi. Iki ryto stiklinėje plaukioja tai, ko nematome plika akimi.
Trečia – bakterijos. Kambario temperatūroje jos dauginasi greitai. Per kelias valandas gali atsirasti plonytė plėvelė ant paviršiaus arba drumstumas dugne.
Kodėl tai svarbu ne tik higienai
Pats vanduo tikriausiai nesukels rimtų problemų – sveiki suaugusieji atlaiko nedidelę taršą. Bet yra kitas aspektas, apie kurį gydytojas kalbėjo ilgiau: miego kokybė.
Kaskart, kai naktį atsigeri, smegenys prabunda. Net jei tau atrodo, kad vos atmerkei akis, miego ciklas jau sutrikdytas. Giliosios fazės – lėtojo bangavimo ir REM – nutraukiamos. Ryte jautiesi neišsimiegojęs, nors miegojai pakankamai valandų.
„Dauguma žmonių geria naktį iš įpročio, ne iš troškulio,” – pasakė gydytojas. „Arba todėl, kad kambaryje per sausa.”
Ką daryti, jei tikrai noriu vandens po ranka
Gydytojas nesakė visiškai atsisakyti vandens miegamajame. Sakė – pakeisti būdą.
Pirmas variantas: uždaras butelis su dangteliu. Blokuoja dulkes, neleidžia bakterijoms įsikurti, išlaiko vandenį švaresnį. Jei gurkšteli naktį – bent jau geri tai, ką įpylei vakar, o ne tai, kas „pagausinta” per naktį.
Antras variantas: atsigerti prieš miegą, ne nakties metu. Per 30–60 minučių iki miego išgeri savo normą. Naktį organizmas neprašo papildomai, ir nereikia prabusti.
Trečias – drėkintuvas. Jei dažnai džiūsta gerklė, problema gali būti ne vandenyje, o ore. Drėkintuvas miegamajame sumažina troškulį ir neleidžia gleivines išsausėti.
Vienas požymis, kad vanduo jau netinkamas
Gydytojas davė paprastą taisyklę: jei matai plėvelę ant paviršiaus, jei skonis kitoks, jei vanduo atrodo drumzlinas – išpilk be jokių svarstymų. Tai ženklai, kad mikrobai ar dalelės jau padarė savo.
Net jei viskas atrodo normaliai – nepaliktas vanduo ilgiau nei vieną naktį neturėtų būti geriamas. Geriau išpilti ir įsipilti šviežio.
Mažmožis, kuris keičia ryto savijautą
Po pokalbio su gydytoju pakeičiau įprotį. Dabar geriu prieš miegą, o šalia lovos laikau uždarą butelį – tik ekstremaliam atvejui. Per porą savaičių pastebėjau: rečiau prabundu naktį, ryte jaučiuosi pailsėjęs.
Nežinau, ar priežastis tik vandenyje. Gal tai placebo, gal tiesiog geriau miegu. Bet vienas dalykas tikras – daugiau negeriu to drumzlino skysčio, kuris per naktį virsta kažkuo kitu.
Jei ir jūs kiekvieną vakarą pastatote stiklinę ant naktinio stalelio – gal laikas pagalvoti, ką iš tikrųjų geriate ryte.
