Vasara – tai metas, kai daržai sužaliuoja, agurkai veši, o daržininkai kiekvieną rytą su nekantrumu žengia į savo mažą žalumos kampelį. Tačiau ką daryti, kai tarp agurkų lapų pasirodo visai ne daržovė, o vikrus, šnypščiantis padaras? Būtent tai neseniai nutiko vienoje Lietuvos sodyboje – susitikimas su gyvate sukėlė nemažai emocijų. Ir visai natūralu. Bet ar tikrai verta bijoti?
Pirmas susidūrimas su neįprastu gyventoju
„Pirmą kartą gyvenime matome, o dar ir darže!“ – tokia buvo pirmoji reakcija radus gyvatę tarp augančių agurkų. Ir ne bet kokią – agresyvią, neleidžiančią prisiliesti, besislepiančią tarp lapų, bet kartu labai akivaizdžiai demonstruojančią savo buvimą. Ši gyvatė ne tik nepasitraukė nuo žmogaus artumo, bet ir elgėsi gynybiškai – šnypštė, kilnojo galvą, suko kūną.
Išgąstis – suprantamas. Juk daugeliui iš mūsų gyvatė – nežinomas, kartais net grėsmingas gyvūnas. Tačiau išsiaiškinkime, kas iš tiesų slepiasi tarp daržovių lysvių.
Kas tai per gyvūnas?
Įvertinus gyvatės išvaizdą pagal nuotrauką, aiškėja – tai paprastasis žaltys (lot. Natrix natrix). Šis roplys yra gana dažnas Lietuvoje, nors jo pamatyti dažnai netenka. Tamsiai pilkšvas kūnas, lygios žvynelės, o svarbiausia – dvi ryškios geltonos dėmės už galvos. Šie ženklai išduoda – tai ne pavojinga gyvatė, o visiškai nekenksmingas mūsų kraštų roplys.
Žaltys neturi nuodingų ilčių, jis nėra pavojingas žmogui, nekanda iš pykčio ar savisaugos, nors gali imituoti pavojingą elgesį – šnypšti, staigiai judėti ar apsimesti mirusiu.
Kodėl jis darže?
Vienas dažniausių klausimų – kodėl toks gyvis atsidūrė tarp agurkų?
Ieškojo maisto. Žalčiai minta varlėmis, pelėnais, driežais ir net didesniais vabzdžiais. Jeigu jūsų darže yra smulkių gyvių – jis atėjo jų medžioti.
Slėpėsi nuo plėšrūnų. Tankūs agurkų lapai – puiki priedanga.
ReklamaIeškojo šilumos. Žemė daržuose dažnai gerai įšyla, ypač jei tai šiltnamis ar vieta prie komposto.
Galbūt – dėjimo vieta. Patelės kartais deda kiaušinius šiltose, puriose vietose, tad daržas gali būti tam palankus.
Agresyvus – bet tik dėl baimės
Toks šnypštimas ir gynimasis gali atrodyti bauginantis, tačiau tai gynybinis elgesys. Žaltys negali kovoti kaip šuo ar katė, todėl jo vieninteliai ginklai – vaidyba ir bauginimas. Tiesą sakant, jis labiau bijo jūsų nei jūs jo. Jo „agresija“ tėra signalas: „Palik mane ramybėje.“
Ką daryti radus žaltį darže?
Jei susidūrėte su žaltu, svarbiausia – nepanikuoti. Štai keli patarimai:
Nesistenkite jo gaudyti rankomis. Tai sukels stresą tiek jums, tiek jam.
Galite švelniai jį nukreipti naudodami ilgą lazdą ar šluotą, bet nebandykite kelti ar spausti.
ReklamaPalikite jam kelią pasišalinti. Jei jis jausis saugus – pats pasitrauks.
Nestumkite į kampą. Spaudžiamas žaltys gali reaguoti staigiau.
Svarbiausia – nenuodykite, nežalokite, nenaikinkite. Žaltys yra saugomas gyvūnas Lietuvoje. Jo žudymas – ne tik žiaurus, bet ir neteisėtas.
Ką daryti, jei nenorite jų matyti?
Jei visgi nenorite, kad gyvatės lankytųsi jūsų darže:
Užsandarinkite šiltnamių plyšius, komposto dėžes.
Šalinkite peraugusią žolę, tankius krūmus.
ReklamaĮrenginėkite barjerus iš šiurkščių medžiagų, kurių žalčiai nemėgsta.
Venkite drėgnų vietų šalia daržo.
Pasodinkite česnakų, serenčių, levandų – jų kvapai nepatinka gyvatėms.
Reklama
Verta žinoti: žalčiai – naudingi
Nors pirmas įspūdis gali būti bauginantis, žaltys nėra priešas. Jis – ekosistemos pagalbininkas. Vienas žaltys per vasarą gali sunaikinti dešimtis pelių, varlių, net mažų kurklių, kurie kenkia augalams. Jo buvimas – ženklas, kad jūsų aplinka sveika, turtinga biologine įvairove.
Susidraugauti su baime
Šis susidūrimas su šnypščiančiu svečiu tapo svarbia patirtimi. Iš pradžių – baimė, nežinomybė, bet po truputį – žinios, supratimas ir net pagarba. Kaip rašė pati daržo šeimininkė – „jau žinau, kas tai, ir neišsigąsiu dar kada pamačiusi“.
Tai – puikus pavyzdys, kaip žinios mažina baimę, o pažintis su gamta – praturtina kasdienybę. Tad kitąkart, kai tarp lapų išvysite šnypščiantį siluetą, prisiminkite: galbūt tai ne priešas, o jūsų daržo slaptas sąjungininkas.
