Žiemą daugelis sodininkų pamiršta savo medžius – juk jie miega, tai ko čia prižiūrėti. Tačiau būtent šiuo metu po sniego danga vyksta procesai, kurie gali rimtai pakenkti šaknims. Ypač pavojinga tampa tuomet, kai sniegas pavirsta kieta, ledine pluta.
Patyrę sodininkai žino vieną paprastą triuką, kuris padeda medžiams lengviau pergyventi žiemą. Jis nereikalauja nei brangių priemonių, nei daug laiko. Užtenka kelių minučių ir to, ką dauguma tiesiog išmeta arba palieka krosnyje.
Kalbame apie medienos pelenus. Vos dvi saujos, išbarstytos aplink kamieno papėdę, gali iš esmės pakeisti situaciją po sniegu. Pelenai suardo kietos plutos struktūrą ir leidžia dirvožemiui vėl „kvėpuoti”.
Kodėl ledo pluta pavojinga medžių šaknims
Kai sniegas pakartotinai tirpsta ir vėl užšąla, ant dirvos paviršiaus susidaro kietas, nepralaidus sluoksnis. Ši pluta veikia kaip dangtelis – ji neleidžia dujoms cirkuliuoti tarp dirvožemio ir atmosferos.
Po tokiu sluoksniu šaknys pradeda dusti. Deguonies kiekis mažėja, kaupiasi anglies dioksidas, o naudingų mikroorganizmų veikla sulėtėja. Dirvožemis tampa nereguliariai drėgnas – vienur permirkęs, kitur visiškai sausas.
Medžiai patiria stresą, nors iš išorės tai nematoma. Pavasarį tokios žalos pasekmės pasireiškia silpnesniu žydėjimu, prastesniu augimo tempu arba net šakų džiūvimu.
Kaip pelenai padeda išvengti problemos
Medienos pelenai yra smulkūs ir lengvi. Išbarstyti ant sniego, jie įsigeria į paviršių ir sukuria mažyčius kanalus, per kuriuos oras pasiekia dirvožemį.
Tamsi pelenų spalva taip pat pagreitina sniego tirpimą tose vietose. Taip pluta suskyla į atskirus fragmentus ir nebesudaro vientiso, dusinančio sluoksnio.
Be to, pelenai nėra vien mechaninis įrankis. Jie praturtina dirvą kaliu, kalciu ir kitais mikroelementais. Kai sniegas tirpsta, šios medžiagos palaipsniui patenka prie šaknų ir tampa natūraliu trąšų šaltiniu.
Kada ir kaip teisingai barstyti
Geriausias laikas – iškart po naujo sniego arba pastebėjus, kad sniegas pradeda kietėti į pluta. Dažniausiai tai įvyksta po atšilimo ir pakartotinio šalčio ciklo.
Technika paprasta. Užsimaunkite pirštines, paimkite dvi saujas vėsių medienos pelenų ir tolygiai išbarstykite žiedu aplink kamieno papėdę. Stenkitės, kad pelenai padengtų sniego paviršių, bet nesikaupt ant pačios žievės.
Pelenų sluoksnis turi būti plonas ir tolygus. Perbarstyti nereikia – per didelis kiekis gali per daug pašarminti dirvožemį.
Šį veiksmą galima kartoti po kiekvieno didesnio sniego arba kai pastebite, kad pluta vėl susiformavo.
Papildoma nauda: apsauga nuo graužikų
Žiemą pelės ir kiti graužikai dažnai kasa urvus po sniegu šalia medžių kamienų. Jie graužia žievę ir šaknis, padarydami rimtą žalą, kuri paaiškėja tik pavasarį.
Pelenai sukuria sausą, dulkėtą aplinką, kuri graužikams nepatinka. Jie vengia vietų, kur paviršius padengtas šiuo smulkiu milteliu. Tai nėra garantuota apsauga, tačiau sumažina tikimybę, kad kenkėjai įsikurs būtent prie jūsų medžių.
Jaunų medelių apsauga
Ypač svarbu pasirūpinti neseniai pasodintais medeliais. Jų šaknų sistema dar silpna, o žievė plona ir pažeidžiama.
Prieš barstant pelenus, švelniai sutankinkite sniegą aplink kamieno papėdę. Delnu ar koja prispausti sniegą taip, kad susidarytų tvirtas žiedas. Šis sutankintas sluoksnis veikia kaip izoliacija – apsaugo šaknis nuo staigių temperatūros svyravimų.
Ant sutankinto sniego išbarstykite pelenus. Taip gaunate dvigubą apsaugą – fizinę barjerą ir ledo plutos prevenciją.
Kokie pelenai tinka
Naudokite tik švarių medienos pelenų. Tinka pelenai iš krosnyje ar židinyje sudegintos malkų medienos – beržo, ąžuolo, uosio ar kitų kietųjų medžių.
Netinka pelenai iš dažytos, lakuotos ar kitaip apdorotos medienos. Taip pat venkite pelenų, kuriuose galėjo sudegti plastikas, kartono pakuotės ar kitas šiukšlės.
Pelenus laikykite sausoje vietoje metaliniame kibire. Drėgni pelenai sukimba į gumulus ir praranda savo savybes.
Šis paprastas žiemos ritualas nereikalauja daug pastangų, tačiau duoda apčiuopiamą rezultatą. Medžiai lengviau pergyvena šaltąjį sezoną, o pavasarį džiugina stipresniu augimu.
