Gal kas žinote, kas čia toks mano šiltnamyje… – klausia viena skaitytoja, pasidalinusi stulbinančia nuotrauka, kurioje įamžintas keistas, susirangęs gyvis su stulbinančiu raštu pilvo pusėje. Nors iš pirmo žvilgsnio jis atrodo lyg būtų iš fantastinio filmo, paaiškėjo, kad ši būtybė – visai ne tokia paslaptinga, kaip gali pasirodyti.

Iš pirmo žvilgsnio – tarsi egzotiška gyvatė

Juodai pilkas raštas, baltos dėmės, metalinis blizgesys ir neįprasta poza – šis gyvis iškart patraukia akį. Pasak komentatorių, pirmas įspūdis daugeliui būna toks: „ar tai ne nuodinga gyvatė?“ arba „gal čia kažkoks mutantas?“ Tačiau iš tiesų viskas daug paprasčiau – ir šiek tiek įdomiau.

Tai – paprastoji angis… bet apversta

Įdomiausia tai, kad šioje nuotraukoje užfiksuotas gyvis tiesiog guli ant nugaros. Taip, būtent – tai paprastoji angis (lot. Vipera berus) arba kita Lietuvoje aptinkama gyvačių rūšis, kuri apsimetė negyva. Šis keistas gynybos būdas vadinamas tonic immobility – tai tarsi žvėrių teatras, kai gyvūnas, susidūręs su grėsme, suglemba, apsiverčia ir apsimeta negyvu.

Kodėl gyvatė taip elgiasi?

Tai vienas iš seniausių gamtos sukurtų triukų. Apsimesdama negyva, gyvatė tikisi atgrasyti plėšrūnus – juk daugelis žvėrių instinktyviai vengia ėsti žuvusius ar sugedusius kūnus. Tuo metu ji išlieka sustingusi, nekvėpuoja arba kvėpuoja itin lėtai, kol pavojus praeina.

Ar tai pavojinga?

Didžioji dauguma gyvačių Lietuvoje nėra pavojingos žmonėms. Vis dėlto, kai kurios – pavyzdžiui, minėtoji paprastoji angis – gali įgelti. Jos nuodai sukelia skausmą, patinimą ir silpnumą, bet dažniausiai nėra pavojingi gyvybei, jei nesate alergiški. Tokį gyvį geriausia tiesiog palikti ramybėje – jis greitai pats pasitrauks.

Ką daryti, jei tokį gyvį pamatėte savo šiltnamyje?

1. Nejudinkite.
Leiskite jam ramiai „atgyti“. Jei tai gynybinė poza, gyvatė pati išslinks.

2. Nefotografuokite iš arti.
Ypač jei gyvis jaučia šilumą – jis gali sukrusti.

3. Neužmuškite.
Visos Lietuvos gamtoje gyvenančios gyvatės yra saugomos rūšys. Už jų tyčinį žudymą gali grėsti baudos.

4. Informuokite šeimos narius.
Ypač vaikus – kad nelįstų prie gyvūno iš smalsumo.

Kodėl gyvatės atsiranda šiltnamyje?

Pagrindinė priežastis – šiluma ir drėgmė. Šiltnamiai yra tarsi mažos džiunglės, kuriose daug smulkių graužikų, sliekų, varlių – visa tai vilioja plėšrūnus. Gyvatės dažnai ieško prieglobsčio po plėvele, lentomis ar tarp augalų.

Ar tai reiškia, kad šiltnamis „nesaugus“?

Visai ne. Gyvatės yra natūrali ekosistemos dalis ir netgi naudingi padarai – jos naikina peles, kurmius ir kitus daržovių kenkėjus. Jei tokie vizitai reti – laikykite tai gamtos komplimentu jūsų daržui.

Kaip jų išvengti?

• Nepalikite aukštos žolės aplink šiltnamį.

• Pašalinkite senus maišus, šiferio gabalus, lentas – po jais jos slepiasi.

• Neleiskite daugintis graužikams – jie traukia plėšrūnus.

  Reklama

• Jeigu vis dėlto gyvačių randate dažnai, galima pasitarti su gamtininkais dėl natūralių atbaidymo būdų (pvz., ežerinių augalų sodinimo, kvapnių augalų juostos).

Nepamirškime – tai jų pasaulis taip pat

Gyvatės, kad ir kokios keistos atrodytų, yra mūsų krašto gamtos dalis. Jos atsargios, slepiasi ir vengia žmonių. Ši nuotrauka – puiki proga pažvelgti į gyvūną kitaip: su pagarba, smalsumu ir be baimės. Juk ir jis tik ieško ramios vietos po saule – lygiai kaip ir mes.