Kai gydytoja paskambino ir pasakė cholesterolio skaičius, galvojau – klaida. 7,2 – man? Visada buvau „sveika”, niekada nesiskundžiau. Bet skaičiai nesimeluoja. „Yra du keliai”, – pasakė ji. – „Vaistai arba mėnuo bandyti su mityba. Pradėk nuo avižų vandens.”
Pirmas vakaras – skeptiškai, bet ką prarasi
Tą patį penktadienį vakare padariau. Tris šaukštus paprastų avižų dribsnių, užpyliau stiklinę šalto vandens, palikau ant stalo. Viskas. Jokio virimo, jokių stebuklų receptų.
Ryte pažvelgiau – vanduo drumstas, balkšvas. Perkošiau per sietelį ir išgėriau. Skonis? Neutralus. Nei skanu, nei baisu. Tiesiog vanduo su lengvu avižiniu prieskoniu.
„Na ir kas čia tokio”, – pagalvojau.
Po savaitės – pirmas netikėtumas
Cholesterolio dar netikrinau, bet pastebėjau kai ką kita. Virškinimas. Tas nuolatinis sunkumas po valgio, kurį turėjau mėnesius – pradėjo dingti.
Pagalvojau – sutapimas. Bet praėjo dar savaitė, ir jaučiausi lengviau. Nebe tas pilvo pūtimas, nebe tas „plytų” jausmas po vakarienės.
Pradėjau skaityti, kodėl taip gali būti.
Pasirodo, tai ne šiaip liaudies medicina
Štai kas mane nustebino: avižų poveikis cholesteroliui – oficialiai pripažintas FDA (JAV Maisto ir vaistų administracijos) dar 1997 metais. Tai ne kažkokio bloggerio išmislas. Tai mokslas.
Visa esmė – beta-gliukanai. Tai tirpi skaidula, kurios avižose ypač daug. Ji žarnyne „surenka” cholesterolį ir išveda jį iš organizmo, kol tas nespėja patekti į kraują.
Kiek reikia? Tyrimai rodo, kad 3 gramai beta-gliukanų per dieną gali sumažinti blogąjį cholesterolį 5–10 procentų. Trys šaukštai avižų – maždaug tiek ir turi.
Po mėnesio – tyrimo rezultatai
Grįžau pas gydytoją. Ji atidarė kompiuterį, pažiūrėjo ir pakėlė akis.
„6,1. Ką dar darei?”
Nieko. Tik tą avižų vandenį. Kiekvieną rytą. Kartais pamiršdavau, tada kitą dieną vėl darydavau. Jokių kitų pokyčių – tas pats maistas, tas pats gyvenimas.
„Daryk toliau”, – pasakė. Apie vaistus daugiau nekalbėjom.
Kaip darau – paprasčiausias būdas
Penktadienio vakarą (arba bet kurį kitą):
- Imu 3 šaukštus avižų dribsnių – paprastų, ne greitai gaminamų
- Užpilu stikline šalto vandens
- Palieku ant stalo per naktį (galima ir šaldytuve)
Rytą:
- Perkošiu per sietelį
- Išgeriu tą drumstą vandenį – prieš pusryčius, tuščiu skrandžiu
- Avižas išmetu arba sudedu į košę (jose dar lieka naudos)
Viskas trunka 2 minutes vakare, 1 minutę ryte.
Jei skonis nepatinka
Ne visiems tas balkšvas vanduo skanus. Štai ką galima daryti:
Įmaišyti šaukštą medaus – pasidaro netgi skanu.
Įspausti pusę citrinos – gaiviau, ir vitaminas C padeda geležiai įsisavinti.
Sumaišyti su smoothie – visai nejausi skirtumo.
Arba tiesiog suvalgyti košę – vietoj vandens. Tas pats efektas, tik reikia daugiau laiko.
Kam tai gali padėti
Avižų vanduo ne tik cholesteroliui. Tyrimai rodo, kad beta-gliukanai:
- Reguliuoja cukrų kraujyje – lėtina gliukozės įsisavinimą
- Padeda virškinimui – maitina gerąsias žarnyno bakterijas
- Ilgiau sotina – mažiau norisi užkandžiauti
Ar tai stebuklas? Ne. Bet kaip paprastas įprotis, kuris nieko nekainuoja ir neturi šalutinio poveikio – veikia.
Ko avižų vanduo NEPADARYS
Būkim sąžiningi.
Jei cholesterolis labai aukštas (virš 8–9) – avižų nepakaks. Reikės vaistų.
Jei širdies problemos jau yra – pirma gydytojas, paskui avižos.
Jei maitiniesi greitu maistu ir tikėsiesi, kad vienas stiklinė viską išspręs – taip nebus.
Bet kaip prevencija ir kaip pagalba prie sveikesnio gyvenimo būdo – veikia tikrai.
Mano ritualas dabar
Kiekvieną sekmadienio vakarą paruošiu pirmadienio porciją. Per savaitę kartais pamirštu – ir gerai, nebūtina kasdien. Bet 4–5 kartus per savaitę tikrai išgeriu.
Cholesterolį tikrinu kas pusmetį. Kol kas stabilus – apie 6,0–6,2. Vaistų vis dar negeriu.
O ta gydytoja? Dabar pati savo pacientams rekomenduoja pradėti nuo avižų vandens. Sako – paprasčiausia, kas gali padėti.
Šį penktadienio vakarą užpilk avižas. Rytoj rytą išgerk. Jei po mėnesio nieko nepasikeis – nieko neprarasi. Bet jei pasikeis – ačiū man sakysi vėliau.
