Paprastas, nesaldintas silpnos arbatos praplovimas atgaivino kelis vangius kambarinius augalus, o per kelias savaites lapija tapo žalesnė ir vešlesnė. Metodas naudoja vieną arbatos pakelį litrui karšto vandens: trumpai užplikyti, atvėsinti ir mažais, laistymą primenančiais kiekiais naudoti aktyviai augančioms, tokią priemonę toleruojančioms rūšims. Tai gali šiek tiek sumažinti dirvožemio pH ir, jei naudojama per dažnai, pritraukti kenkėjus, todėl patikrinkite arbatą ir dirvožemį bei pradėkite nuo labai praskiesto tirpalo. Būtina stebėti augalo reakciją; daugiau detalių ir atsargumo priemonių pateikiama toliau, kad naudojimas būtų saugus.
Greitas receptas: kaip paruošti ir naudoti silpną arbatą kambariniams augalams
Kartais ruošiant silpną arbatą kambarinėms gėlėms reikia paprastos, atsargios rutinos: užplikykite vieną arbatos maišelį (papratos juodosios, žaliosios arba tinkamos žolelių arbatos) maždaug viename litre karšto vandens ne ilgiau kaip dvi minutes, tada leiskite užpilui atvėsti iki kambario temperatūros; atvėsus išimkite maišelį ir, jei reikia, dar praskieskite (jautrioms rūšims, tokioms kaip kaktusai ir paparčiai, naudokite dar silpnesnį užpilą). Atvėsusią, nesaldintą arbatą naudokite laistymui iš viršaus kartą per savaitę arba persodinant, atidžiai parinkdami arbatos rūšį ir rūgštingumą pagal augalo poreikius, kad išvengtumėte perdozavimo ar dirvožemio pH pokyčių.
Atvėsus, patikrinkite arbatos praskiedimą ir, jei yra dalelių, atlikite arbatos filtravimą per švarią šluostę, kad išvengtumėte šiukšlių ir pelėsio. Naudokite tik paprastus lapelius, venkite cukraus ir priedų, stebėkite dirvožemio pH ir augalo reakciją, kad galėtumėte koreguoti naudojimo dažnumą ir koncentraciją.
Kuriems kambario augalams (ir kuriuose augimo etapuose) reikėtų duoti arbatos?
Kuriems kambariniams augalams ir kuriuose augimo tarpsniuose naudinga naudoti silpną arbatą, priklauso nuo kiekvienos rūšies maistinių medžiagų poreikių ir tolerancijos šiek tiek rūgščioms sąlygoms.
Apskritai, rūgščią terpę mėgstantys paparčiai, kai kurie aroniniai (aroidai) ir žydintys kambariniai augalai gerai reaguoja aktyvaus augimo metu; sukulentams paprastai reikia naudoti labai saikingai ir niekada sukulentų ramybės laikotarpiu.
Su daigais reikia elgtis atsargiai dėl jų jautrumo koncentruotoms trąšoms ir patogenams, todėl patartina naudoti tik labai praskiestą arbatą arba jos visai nenaudoti.
Subrendę, aktyviai augantys augalai gali gauti silpnos arbatos kartą per savaitę kaip švelnų mikroelementų papildymą.
Venkite naudoti augalams, kurie mėgsta šarminį dirvožemį, arba pažeidžiamu laikotarpiu po persodinimo, kai augalas atsigauna.
Ar arbata keičia dirvožemio pH? Ką reikia išbandyti prieš ją naudojant
Kaip arbata veikia dirvožemio rūgštingumą ir ką sodininkas turėtų patikrinti prieš ją naudodamas? Arbatoje yra taninų, kurie gali šiek tiek sumažinti dirvožemio rūgštingumą, tačiau poveikis skiriasi priklausomai nuo arbatos rūšies, koncentracijos ir esamos dirvožemio chemijos.
Prieš reguliariai naudojant, sodininkas turėtų išmatuoti esamą pH ir suprasti augalų poreikius, tada atlikti buferinį testą, kad įvertintų, kaip atsparus dirvožemis pH pokyčiams. Ištestuokite užplikytos arbatos pH ir praskieskite iki planuojamo stiprumo, vengdami aromatizuotų ar saldintų mišinių.
Neutraliose ar šarminėse dirvose ir rūgščią dirvą mėgstančioms rūšims silpna arbata gali padėti; jau rūgščiose dirvose jos venkite arba naudokite labai saikingai, kad išvengtumėte maistinių medžiagų disbalanso.
Kaip dažnai ir kiek: saugūs laistymo arbata grafikai ir dažnos klaidos
Reguliariai, bet atsargiai, sodininkai turėtų naudoti arbatą kaip retkarčiais taikomą papildą, o ne kaip pagrindinį vandens šaltinį, derindami dažnį ir kiekį pagal augalo tipą, dirvos drenažą ir arbatos stiprumą.
Rekomenduojamas arbatos naudojimo dažnis paprastai yra nuo karto per savaitę iki karto per mėnesį: kartą per savaitę — aktyviai augantiems, arbatą toleruojantiems augalams; kartą per mėnesį arba tik persodinant — jautriems ar lėtai augantiems augalams.
Laistymo kiekis turėtų atitikti įprastą laistymą — sudrėkinti šaknų zoną nepermirkinant; mažiems vazonams proporcingai reikia mažiau.
Dažniausios klaidos: naudojami stiprūs užpilai, pilama karšta arbata, dedamas cukrus ir per dažnas pylimas, dėl kurio dirva permirksta ar sumažėja pH.
Tyrimų rezultatai padeda koreguoti.
Trikčių šalinimas: požymiai, kenkėjai ir kada nustoti naudoti arbatą
Nustačius saugų arbatos laistymo grafiką, dėmesį reikėtų nukreipti į požymių atpažinimą, kad ši praktika kenkia arba pritraukia kenkėjus.
Stebėkite lapų spalvos pakitimus, lapų geltonavimą ar ruduojančius pakraščius, sulėtėjusį augimą, lipnias apnašas ar pelėsį ant dirvos.
Reguliariai apžiūrėkite, ar neatsirado muselių (grybinių uodelių), skruzdėlių ar skydamarių, kuriuos traukia drėgnos, saldžios liekanos; sausa arbatos lapelių mulčia atbaido kai kuriuos vabzdžius, tačiau užplikyta arbata, jei naudojama per dažnai, gali juos privilioti.
Svarbūs kvapas ir drenažas: rūgštus kvapas arba nuolat šlapia dirva rodo šaknų puvinio riziką.
Nedelsdami sustabdykite arbatos naudojimą, jei simptomai išlieka, praplaukite dirvą paprastu vandeniu, jei reikia, persodinkite ir iš naujo įvertinkite naudojimo dažnį.
