Kepenis vadiname „tyliu organu” – ji nedūsauja, neskauda, kol problemos netampa rimtos. Tačiau šiuolaikinis gyvenimo būdas ją apkrauna kasdien: perdirbtas maistas, alkoholis, vaistai, cukrus. Parduotuvėse pilna „kepenų detokso” papildų, tačiau ar jie iš tiesų reikalingi?
Mūsų protėviai tokių tablečių neturėjo, o jų kepenis veikė puikiai. Jie naudojo kitą metodą – paprastą, nemokamą ir pagrįstą natūraliais organizmo procesais. Šiandien mokslininkai pradeda suprasti, kodėl ši sena praktika iš tiesų veikia.
Kas vyksta kepenyse ir kodėl jas reikia „paleisti”
Kepenis turi dvi detoksikacijos fazes – I ir II fazės fermentų sistemas, kurios neutralizuoja ir pašalina toksinus. Kad šios sistemos veiktų optimaliai, joms reikia tam tikrų medžiagų: antioksidantų, sieros junginių ir glutationo pirmtakų.
Problema ta, kad nuolatinė toksinų našta – transriebalai, rafinuotas cukrus, alkoholis, perteklinis paracetamolis – šias sistemas pervargina. Kepenyse pradeda kauptis riebalai, pakyla fermentų rodikliai, didėja uždegimas.
Geroji naujiena: kepenis turi nepaprastą gebėjimą atsistatyti. Tereikia jai sudaryti tinkamas sąlygas.
Senovinis metodas, kurį patvirtina mokslas
Kalbame apie periodišką badavimą – praktiką, kurią įvairiomis formomis naudojo beveik visos senovės kultūros. Šiuolaikinis mokslas tai vadina intermittent fasting, ir tyrimai rodo įspūdingus rezultatus.
Po maždaug 12–24 valandų be maisto organizme įsijungia procesas, vadinamas autofagija. Tai tarsi vidinis „valymas”: šalinamos pažeistos mitochondrijos, baltymų agregatai ir kitos ląstelių „šiukšlės”, susijusios su uždegimu.
Tyrimai parodė, kad trumpi badavimo periodai sumažina kepenų riebalų kiekį ir ALT/AST rodiklius – pagrindinius kepenų sveikatos žymenis. Gerėja jautrumas insulinui, mobilizuojami riebalai.
Trijų dienų protokolas
Vienas populiariausių metodų – sausas pasninkas nuo aušros iki saulėlydžio tris dienas iš eilės. Tai reiškia maždaug 12–14 valandų per dieną be maisto ir vandens.
Saulėlydžiui nusileidus, pasninkas nutraukiamas struktūrizuota vakariene: kryžmažiedžės daržovės (brokoliai, kopūstai, kalafiorai), liesa mėsa ar žuvis, burokėliai. Šie produktai skatina glutationo sintezę ir tulžies tekėjimą – būtent tai, ko reikia kepenims.
Rehidratacija vyksta palaipsniui – vanduo, vaistažolių arbatos. Prioritetas teikiamas poilsiui ir miegui, nes būtent nakties metu kepenis intensyviausiai atsinaujina.
Pasiruošimas – esminis etapas
Prieš pradedant trijų dienų protokolą, būtina savaitė pasiruošimo.
Likus 3–7 dienoms reikia pašalinti alkoholį, perdirbtą maistą, rafinuotus cukrus ir transriebalus. Vietoj jų – kryžmažiedžiai daržovės, burokėliai, lapinės daržovės, citrusiniai vaisiai.
Svarbu sutvarkyti miego režimą: nuoseklus tvarkaraštis ir 7–9 valandos nakties miego. Kasdienė švelni fizinė veikla – 30–60 minučių vaikščiojimo ar jogos. Pakankamas skysčių kiekis – apie 2–3 litrus per dieną.
Kam šis metodas netinka
Griežtai venkite šio protokolo, jei:
- sergate diabetu (ypač 1 tipo arba vartojate insuliną),
- esate nėščia ar maitinate krūtimi,
- turite lėtinę inkstų ar širdies ligą,
- sergate nekontroliuojamu arteriniu spaudimu,
- turite elektrolitų sutrikimų.
Jei sausas pasninkas atrodo per intensyvus, alternatyva – dieninis pasninkas vartojant tik vandenį. Tačiau bet kuriuo atveju rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju.
Nutraukite ir kreipkitės pagalbos, jei pasireiškia: stiprus galvos svaigimas, alpimas, nuolatinis vėmimas, gelta, tamsus šlapimas, stiprus pilvo skausmas.
Kaip išlaikyti rezultatus
Vienkartinis „valymas” nepadarys stebuklų. Svarbiausia – kasdieniai įpročiai.
Rekomenduojama kasdien suvalgyti porciją kryžmažiedžių daržovių (maždaug puodelis brokolių ar pusė puodelio Briuselio kopūstų). Žalioji arbata – 1–2 puodeliai per dieną – suteikia naudingų katechinų. Omega-3 riebalų rūgštys (riebios žuvys 2–3 kartus per savaitę) padeda mažinti kepenų riebalų kiekį.
Išlaikykite 12–16 valandų tarpą tarp vakarienės ir pusryčių – tai jau tam tikra badavimo forma. Judėkite bent 30–45 minutes daugumą dienų. Miegokite pakankamai.
Intensyvesnį 1–3 dienų protokolą galima kartoti ne dažniau kaip kartą per mėnesį.
Kepenis – nuostabus organas, gebantis atsistatyti net po rimtų pažeidimų. Tereikia jai padėti: sumažinti toksinų srautą, suteikti reikiamų medžiagų ir leisti pailsėti. Senovės išmintis ir šiuolaikinis mokslas čia sutaria.
