Senovės Egipte gyveno žmonės, kurie puikiai išmanė augalų galias. Jų medicinoje buvo vienas produktas, laikomas beveik universaliu – jis tiko ir odai, ir plaukams, ir virškinimui, ir skausmui malšinti. Įdomiausia tai, kad šis aliejus neprarado aktualumo ir po tūkstančių metų – šiandien mokslininkai patvirtina daugelį savybių, kurias egiptiečiai atrado be jokių laboratorijų.
Kalbame apie gintaro spalvos, tirštą augalinį aliejų, kurio paslaptis slypi unikalioje sudėtyje. Jame gausu specifinės riebalų rūgšties, kuri retai sutinkama kituose augaluose, taip pat vitamino E ir omega riebalų rūgščių. Būtent ši kombinacija lemia platų pritaikymo spektrą.
Kas tai per aliejus
Tai ricinos aliejus, gaunamas iš Ricinus communis augalo sėklų šalto spaudimo būdu. Jo išskirtinumą lemia ricinolio rūgštis, sudaranti apie 90 procentų aliejaus sudėties. Būtent ši rūgštis suteikia aliejui ypatingas savybes – gebėjimą giliai įsiskverbti į audinius, slopinti uždegimą ir skatinti regeneraciją.
Senovės Egipte šis aliejus buvo naudojamas kaip minkštiklis sausai odai, kompresų pagrindas skausmui malšinti ir vidurių laisvinamoji priemonė. Panašios tradicijos gyvavo Pietų Azijoje ir Viduržemio jūros regione. Šiuolaikiniai tyrimai patvirtina, kad aliejus tikrai pasižymi antimikrobiniu ir antioksidaciniu poveikiu.
Kaip veikia organizmą
Ricinolio rūgštis veikia keliais būdais vienu metu. Tepant ant odos ji pagerina vietinę kraujotaką, drėkina ir padeda smulkioms žaizdelėms greičiau gyti. Aliejus sukuria apsauginę plėvelę, kuri neleidžia drėgmei išgaruoti, todėl oda ilgiau išlieka minkšta ir elastinga.
Vartojant viduje nedideliais kiekiais, aliejus veikia žarnyno receptorius ir skatina peristaltiką. Tradicinėje medicinoje jis taip pat buvo naudojamas tulžies tekėjimui palaikyti ir kepenų funkcijai gerinti, nors šiems tikslams reikalingas ypatingas atsargumas.
Praktinis naudojimas plaukams
Viena populiariausių ricinos aliejaus pritaikymo sričių – plaukų ir galvos odos priežiūra. Aliejus pagerina kraujotaką folikuluose, todėl plaukai gauna daugiau maistinių medžiagų.
Prieš procedūrą aliejų reikia šiek tiek pašildyti – jis turi būti maloniai šiltas, bet ne karštas. Tada švelniais judesiais įmasažuokite į galvos odą ir paskirstykite per plaukus. Palikite veikti pusvalandį arba ilgiau, po to kruopščiai išplaukite šampūnu. Procedūrą galima kartoti kelis kartus per savaitę.
Pagalba virškinimui
Jei kamuoja vidurių užkietėjimas, ricinos aliejus gali padėti kaip švelni natūrali priemonė. Tradicinis būdas – ryte, prieš valgį, išgerti arbatinį šaukštelį aliejaus su stikline šilto vandens.
Svarbu neviršyti šios dozės ir nenaudoti aliejaus kasdien. Tai turėtų būti retkarčiais taikoma priemonė, o ne nuolatinis įprotis. Per dažnas vartojimas gali sutrikdyti elektrolitų pusiausvyrą organizme.
Kompresai skausmui malšinti
Senovės tradicija, kuri išlieka aktuali ir šiandien – šilti kompresai su ricinos aliejumi. Jie gali padėti esant raumenų įtampai ar sąnarių diskomfortui.
Sušildykite nedidelį kiekį aliejaus ir užtepkite ant skaudamos vietos. Uždenkite medvilniniu audiniu ir, jei norite, pridėkite šiltą pagalvėlę. Palaikykite penkiolika–dvidešimt minučių. Procedūrą galima kartoti pagal poreikį, tačiau stebėkite odos reakciją.
Žaizdų priežiūra
Smulkioms žaizdelėms, įbrėžimams ar nudegimams ricinos aliejus gali padėti gijimo procesui. Pirmiausia kruopščiai nuplaukite pažeistą vietą, tada užtepkite ploną aliejaus sluoksnį ir uždenkite steriliu tvarsčiu. Tvarsčius keiskite kasdien ir stebėkite, ar žaizda gyja normaliai.
Kada būtina atsargumas
Ricinos aliejus nėra tinkamas visiems ir visais atvejais. Nėščios moterys neturėtų vartoti šio aliejaus viduje – jis gali sukelti gimdos susitraukimus.
Prieš pirmą kartą tepant ant odos, rekomenduojama atlikti jautrumo testą – užtepti nedidelį kiekį ant riešo vidinės pusės ir palaukti parą. Jei atsirado paraudimas ar niežulys, aliejaus geriau atsisakyti.
Taip pat venkite tepti aliejų ant pažeistos, sudirgusios ar uždegimą turinčios odos. Negalima naudoti didelių dozių viduje savarankiškai – tai gali sukelti stiprų laisvinamąjį efektą ir dehidrataciją.
Papildomas patarimas
Ricinos aliejus yra labai tirštas, todėl jį galima maišyti su lengvesniais aliejais – migdolų, jojobos ar kokosų. Toks mišinys lengviau tepamas ir greičiau įsigeria, o poveikis išlieka panašus. Proporcija gali būti maždaug vienas su vienu arba pagal jūsų pageidavimą.
Rinkdamiesi aliejų, ieškokite šalto spaudimo ir ekologiško produkto – toks aliejus išsaugo daugiau naudingųjų medžiagų nei rafinuotas.
