Daugelis mano, kad kompostavimas žiemą sustoja. Krūva užšąla, mikrobai miega, ir belieka laukti pavasario. Tačiau keturiasdešimt metų sodininkavęs žmogus žino kitaip. Trys paprasti principai leidžia kompostui veikti net per didžiausius šalčius.
Pirmasis patarimas: sukurkite gilią, izoliuotą krūvą
Pagrindinis žiemos kompostavimo principas – masė. Maža krūva neišlaikys šilumos ir užšals. Didelė ir gili – generuos pakankamai šilumos, kad mikrobai galėtų toliau dirbti.
Minimali krūvos gylį turėtų siekti bent 80 cm. Tokio dydžio centrinė dalis sukuria pakankamai šilumos, kad išliktų aktyvi net šalčiausiomis dienomis. Seklesnės krūvos tiesiog neturi kritinės masės – jos perša ir kompostavimas sustoja.
Sukurkite tankų branduolį iš įvairių anglies ir azoto medžiagų. Aplink jį ir ant viršaus uždėkite izoliuojantį sluoksnį – šiaudus, senus lapus ar panašią purią medžiagą. Ši „antklodė” sulaikys šilumą, bet neleis susidaryti drėgmei.
Paprastas perimetras iš senų lentų ar padėklų apsaugos nuo vėjo. Viršų uždenkite faneros gabalais ar kita kieta danga – tai apsaugos nuo sniego ir lietaus.
Reguliariai tikrinkite vidinę temperatūrą. Jei krūva vėsta – pridėkite šviežių medžiagų ir papildykite izoliaciją.
Antrasis patarimas: apsaugokite nuo drėgmės, bet leiskite kvėpuoti
Štai kur daugelis suklysta: uždengę kompostą plastikine plėvele ir manę, kad apsaugojo nuo šalčio. Iš tiesų – užsmaugė.
Kompostas turi kvėpuoti. Aerobiniai mikrobai, kurie skaido medžiagas ir generuoja šilumą, reikalauja deguonies. Be jo – kompostas pradeda pūti, atsiranda nemalonus kvapas, procesas sustoja.
Senelio taisyklė paprasta: tvirtas viršus, kvėpuojantys šonai.
Viršų uždenkite fanera, senu durų skydų ar kita kieta medžiaga. Ji apsaugos nuo lietaus ir sniego, kurie permirkytų krūvą ir atšaldytų ją.
Šonus palikite atvirus arba uždenkite kvėpuojančia medžiaga – šiaudais, durpėmis, sausais lapais. Jie izoliuos, bet leis orui cirkuliuoti.
Jokio plastiko. Jokių sandarių dangų. Ventiliacija – būtina.
Jei pastebėjote, kad kompostas permirko – pakelkite dangą kelioms dienoms, kad drėgmė išgaruotų, ir pridėkite sausų, anglies turinčių medžiagų.
Trečiasis patarimas: žinokite, ką dėti ir ko vengti
Net tinkamai izoliuota ir vėdinama krūva neveiks, jei į ją dėsite netinkamas medžiagas. Žiemą tai ypač svarbu – klaidos atsiperka lėčiau.
Kas tinka:
Rudosios medžiagos, turtingos anglies – šiaudai, sausi lapai, susmulkintas kartonas ir popierius, medžio drožlės. Jos suteikia struktūrą ir padeda išlaikyti šilumą.
Žaliosios medžiagos, turtingos azoto – šviežios sodo atliekos, daržovių lupenos, kavos tirščiai, arbatos lapeliai. Jos maitina mikrobus ir skatina aktyvumą.
Optimalus santykis – maždaug 3 dalys rudųjų ir 1 dalis žaliųjų. Žiemą galima pridėti šiek tiek daugiau rudųjų – jos geriau izoliuoja.
Nedidelis kiekis subrendusio mėšlo ar gatavo komposto pagreitins mikrobų veiklą naujoje krūvoje.
Ko vengti:
Mėsos, kaulų, žuvies – pritraukia graužikus ir skleidžia nemalonų kvapą.
Pieno produktų ir riebalų – lėtai skaidosi, gali supūti.
Virtų maisto likučių su prieskoniais – gali sutrikdyti mikrobų balansą.
Sergančių augalų ir daugiamečių piktžolių – ligos ir sėklos gali išlikti komposto.
Blizgaus popieriaus ir spalvoto kartono – jame gali būti kenksmingų dažų.
Kodėl tai veikia
Šie trys principai – masė, ventiliacija ir tinkamos medžiagos – sukuria sąlygas, kuriose mikrobai gali veikti net žiemą. Jie toliau skaido organines medžiagas, generuoja šilumą ir ruošia maistingą kompostą pavasariui.
Krūva gal nebus tokia aktyvi kaip vasarą. Procesas vyks lėčiau. Tačiau jis vyks – ir tai svarbiausia.
O pavasarį, kai kiti tik pradės galvoti apie kompostavimą, jūs jau turėsite gatavą, brandų kompostą, paruoštą tręšti lysvėms.
Keturiasdešimt metų patirties – tai ne šiaip skaičius. Tai tūkstančiai bandymų ir klaidų, iš kurių išgrynintos paprastos, bet veikiančios taisyklės. Būtų nuodėmė jomis nepasinaudoti.
