Kiekvieną naktį tas pats – pabundu su sausa burna, lyg būčiau valgiusi smėlį. Geriu vandenį, užmiegu, vėl pabundu. Metus galvojau – gal per sausas oras bute, gal per mažai geriu. Kol odontologė Rasa, turinti 19 metų patirtį, apžiūrėjo mano dantis ir paklausė: „Ar dažnai džiūsta burna naktį?” Kai pasakiau, kad kiekvieną naktį – ji sustojo. „Tai ne oras. Reikia pasitikrinti giliau.”
Kodėl tai ne tik nepatogumas
Iš pradžių nesupratau, kodėl dantų gydytoja taip sureagavo. Sausa burna – juk ne liga?
„Seilės saugo dantis nuo ėduonies,” – paaiškino odontologė Rasa. – „Kai jų trūksta – bakterijos dauginas greičiau. Todėl jūsų dantys pradėjo gesti greičiau nei anksčiau.”
Ir tikrai – per pastaruosius metus turėjau tris naujus ėduonies atvejus. Niekada anksčiau neturėjau tiek problemų. Dabar supratau kodėl.
Bet tai dar ne viskas. Gydytoja paaiškino, kad nuolatinis burnos sausumas gali rodyti rimtesnes problemas – diabetą, skydliaukės sutrikimus, net autoimunines ligas.
Kokias priežastis radome
Pirmiausia – kraujo tyrimai. Cukrus normalus, skydliaukė irgi. Atsikvėpiau.
Tada gydytoja paklausė apie vaistus. Ar vartoju ką nors nuolat? Pasakiau – antihistamininius nuo alergijos, kartais migdančius.
„Štai ir atsakymas,” – pasakė ji. – „Abu šie vaistai mažina seilių gamybą. Tai vienas dažniausių šalutinių poveikių.”
Mano draugė Jolanta turėjo panašią problemą, bet jos priežastis buvo kita – miego apnėja. Ji kvėpuodavo per burną naktį, ir burna džiūdavo. Po gydymo viskas praėjo.
„Kiekvienas atvejis skirtingas,” – sakė odontologė Rasa. – „Todėl ir svarbu išsiaiškinti priežastį, o ne tik gerti daugiau vandens.”
Kada tikrai reikia eiti pas gydytoją
Gydytoja išvardijo požymius, kurių negalima ignoruoti. Jei burnos sausumas trunka ilgiau nei dvi savaites – laikas pasitikrinti.
Jei kartu sunku ryti, pasikeitė skonis, atsiranda opos, kurios negyja – tai raudonos vėliavos.
„Jei lūpos nuolat skilinėja, liežuvis plyšinėja, dantys pradeda gesti greičiau – neignoruokite,” – perspėjo ji. – „Organizmas siunčia signalą.”
Ypač svarbu atkreipti dėmesį, jei kartu yra ir kitų simptomų – sausų akių, sąnarių skausmo, odos sausumo. Tai gali rodyti Sjögreno sindromą – autoimuninę ligą.
Kas man padėjo
Pirmas žingsnis – pasitariau su alergologu dėl vaistų. Jis pakeitė antihistamininus į kitus, kurie mažiau sausina burną.
Antras žingsnis – drėkintuvas miegamajame. Naktį oras dabar drėgnesnis, burna džiūsta mažiau.
Trečias – ksilitolio pastilės prieš miegą. Jos stimuliuoja seilių gamybą ir dar saugo dantis nuo bakterijų.
„Vanduo irgi padeda,” – sakė odontologė Rasa. – „Bet ne užtenka tik gerti. Reikia spręsti priežastį.”
Ką supratau per tuos mėnesius
Metai, kuriuos praleidau ignoruodama simptomą, kainavo man tris sugadintus dantis. Jei būčiau atėjusi anksčiau – gal jų būtų buvę mažiau.
Dabar klausau savo kūno kitaip. Jei kas nors kartojasi kiekvieną naktį – tai ne atsitiktinumas. Tai signalas.
„Burna – tai vartai į organizmą,” – sakė gydytoja prieš atsisveikinant. – „Kai ji siunčia žinutes – verta klausyti.”
Dabar kiekvieną vakarą prieš miegą dedu pastilę, įjungiu drėkintuvą ir žinau – ryte burna bus normali. Smulkmena, kuri pasirodė visai ne smulkmena.
