Lapkričio mėnuo – pats laikas pasirūpinti braškių paruošimu žiemai. Lietuvos sodininkai vis dažniau naudoja specialų tręšimo metodą, kuris padeda augalams ne tik sėkmingai peržiemoti, bet ir kitais metais duoti gausesnį derlių.

Kodėl lapkričio tręšimas toks svarbus braškėms

Vėlyvo rudens tręšimas fosforo ir kalio trąšomis tapo tikru proveržiu braškių auginime. Šis metodas remiasi moksliniais tyrimais, įrodančiais, kad būtent lapkritį augalai efektyviausiai įsisavina šias maistines medžiagas.

Fosforas skatina šaknų sistemos plėtrą ir stiprina pumpurų formavimąsi. Kalis didina ląstelių sienelių tvirtumą ir pagerina augalų atsparumą šalčiui. Svarbu, kad šiuo metu visiškai atsisakoma azoto – jis skatintų žaliosios masės augimą, o tai prieš žiemą yra nepageidautina.

Praktika rodo, kad tinkamai paruošti augalai pavasarį greičiau atsigauna, anksčiau pradeda žydėti ir formuoja vaisius. Be to, stipresnė šaknų sistema geriau aprūpina augalą vandeniu ir maistinėmis medžiagomis viso sezono metu.

Monokalio fosfatas – ideali rudens trąša braškėms

Tarp visų galimų trąšų variantų monokalio fosfatas išsiskiria kaip optimaliausias pasirinkimas. Jo sudėtyje nėra azoto, tik fosforas ir kalis – būtent tai, ko reikia braškėms rudenį.

Kaip teisingai naudoti monokalio fosfatą

Granuliuotas būdas: Aplink kiekvieną braškės krūmelį paberkite po arbatinį šaukštelį granulių. Po to gausiai palaistykite, kad trąšos pradėtų tirpti ir įsiskverbtų į dirvą.

Tirpalo paruošimas: 10 arbatinių šaukštelių monokalio fosfato ištirpinkite 10 litrų vandens. Kiekvieną augalą laistykite maždaug 1 litru šio tirpalo.

Tręšimo laikas – spalio pabaiga arba lapkričio pradžia, kol dirva dar neįšalusi. Svarbu spėti tai padaryti bent savaitę prieš pastovius šalčius.

Dirbdami su trąšomis būtinai dėvėkite pirštines ir saugokitės, kad tirpalas nepatektų ant lapų – gali atsirasti nudegimų.

Realūs rezultatai: ką rodo sodininkų patirtis

Lietuvos braškių augintojai, pradėję naudoti šį metodą, fiksuoja įspūdingus rezultatus. Derlius padidėja vidutiniškai 20-40 procentų, o kai kuriais atvejais – net iki 50 procentų.

Pavasarį tokie augalai pradeda žydėti 1-2 savaitėmis anksčiau nei netręšti. Uogos užauga stambesnės, saldesnės, jose kaupiasi daugiau cukraus. Ypač svarbu, kad žymiai sumažėja augalų žūtis per žiemą – net šaltesnėse Lietuvos vietovėse, kur temperatūra nukrinta žemiau -25°C.

Sodininkai pastebi, kad rudenį tręštos braškės rečiau serga pilkuoju puviniu ir kitomis ligomis. Stipresnė imuninė sistema padeda augalams atsispirti ne tik šalčiui, bet ir ligų sukėlėjams.

Svarbūs įspėjimai ir rekomendacijos

Norint pasiekti geriausių rezultatų, būtina laikytis kelių svarbių taisyklių. Niekada neviršykite rekomenduojamų normų – perteklinis tręšimas gali pakenkti augalams labiau nei jo trūkumas.

Po lapkričio nebetręškite azoto trąšomis iki pat pavasario. Net mažas azoto kiekis gali paskatinti naujų ūglių augimą, kurie nesuspės sumedėti ir žus nuo šalčio.

Jei oras sausas, būtinai gausiai palaistykite augalus po tręšimo. Vanduo padeda maistinėms medžiagoms greičiau patekti į šaknų zoną ir apsaugo jas nuo koncentruotų trąšų poveikio.

Šis paprastas, bet veiksmingas metodas jau padėjo daugeliui sodininkų pasiekti rekordinius braškių derlius. Pamėginkite ir jūs – rezultatai tikrai nustebins jau kitą vasarą.