Trijuose stiklainiuose, kuriuose buvo po 3,0 litrus nevirtų ryžių, buvo strategiškai išdėstyti pagrindinėse rūsio vietose, kad pasyviai sugertų drėgmę.

Drėgmės lygis ir paviršiaus kondensatas buvo registruojami kasdien. Ryžiai patamsėjo ir susiglaudė, rodydami, kad sugėrė drėgmę. Stiklainiai buvo laikomi atviri sugėrimo metu, o vėliau uždaromi, kai ryžiai būdavo pakeičiami naujais.

Rūsio drėgmė pradėjo mažėti trečią dieną ir stabilizavosi beveik priimtinu lygiu septintą dieną. Pelėsių kvapas sumažėjo, o naujų pelėsių apdorotose vietose nepastebėta.

Papildoma ventiliacija ir reguliarus absorbentų keitimas dar labiau pagerino rezultatus. Toliau pateikiami praktiniai veiksmai ir kompromisai, kurių reikėjo imtis.

Kaip aš panaudojau tris stiklainius ryžių kovai su rūsyje susidariusia drėgme

Trys stiklainiai, kuriuose buvo po 3,0 litrus nevirtų ryžių, buvo pastatyti strateginėse rūsio vietose, kad būtų išbandytas ryžių drėgmės sugėrimo efektyvumas. Kasdien buvo registruojami stebėjimai: drėgmės rodmenys, paviršiaus kondensatas ir kvapo buvimas.

Po trijų dienų rūsio drėgmė nežymiai sumažėjo; septintą dieną rodmenys stabilizavosi beveik priimtinu lygiu, o pelėsių kvapas sumažėjo. Ryžių grūdai patamsėjo ir susiglaudė, o tai rodo, kad jie sugėrė drėgmę.

Šio eksperimento metu nebuvo imtasi jokių kitų priemonių, siekiant izoliuoti ryžių, kaip drėgmės absorbento, efektyvumą. Rezultatai parodė, kad didelis nevirtų ryžių kiekis gali žymiai sumažinti rūsio drėgmę per savaitę. Rekomenduojama reguliariai stebėti ir keisti ryžius, kai jie tampa drėgni ir nebegali sugerti daugiau drėgmės.

Alternatyvūs ir papildomi metodai, kuriuos išbandžiau

Kartu su ryžių stiklainiais buvo išbandyti keli alternatyvūs ir papildomi metodai, siekiant įvertinti jų santykinį veiksmingumą ir praktiškumą mažinant drėgmę rūsyje:

1. Pjuvenos buvo paskleistos plokščiuose padėkluose kaip nebrangus absorbentas ir stebėta, kaip greitai jos prisigeria drėgmės.
2. Žvakės ir ventiliacijos metodas buvo išbandytas siekiant sukelti oro srautą per esamą ortakį, atkreipiant dėmesį į įrengimo laiką ir saugos priemones.
3. Mažas ventiliatorius buvo naudojamas oro apykaitai į ventiliacijos angą pagreitinti ir, kur įmanoma, išleisti drėgną orą tiesiai į lauką.

Kiekvienas metodas buvo vertinamas pagal medžiagų poreikį, darbo sąnaudas, pastebėtus drėgmės pokyčius ir tinkamumą bendrų sandėliavimo patalpų priežiūrai.

Rezultatai po septynių dienų ir praktiniai patarimai

Po ryžių indų, pjuvenų, žvakės ir ventiliacijos įrengimo bei ventiliatoriaus pagalbos bandymų, po septynių dienų buvo užregistruoti ir palyginti matomi pokyčiai:

• Ryžių stiklainiai: Trys 3 litrų stiklainiai su nevirtais ryžiais efektyviai sugėrė rūsio drėgmę, sumažino pelėsių kvapą ir užkirto kelią naujų pelėsių dėmių formavimuisi. Patys ryžiai tapo drėgni ir susigulėję.
• Pjuvenos: Sumažino grindų drėgmę, kai buvo reguliariai keičiamos, bet reikalavo daugiau darbo ir priežiūros.
• Žvakės sukeltas srautas: Užtikrino nuolatinį drėgmės šalinimą, kai buvo įrengtas ortakis; reikėjo atidžiai stebėti saugumo sumetimais.
• Ventiliatorius: Pagreitino rūsio džiūvimo procesą, ypač kai buvo nukreiptas į ventiliacijos angas.

Praktiniai patarimai drėgmės mažinimui rūsyje:

1. Absorbentų išdėstymas: Pastatykite kelis didelius indus su nevirtais ryžiais ar kitais absorbentais strateginėse vietose, kur pastebima didžiausia drėgmė.
2. Reguliarus keitimas: Keiskite ryžius naujais, kai jie tampa drėgni ir susigulėję – paprastai kas 7-10 dienų, priklausomai nuo drėgmės lygio.
3. Kombinuoti metodai: Derinkite pasyvius absorbentus (ryžius, pjuvenas) su aktyvia ventiliacija (ventiliatorius), kad greičiau išdžiovintumėte rūsį.
4. Nuolatinė priežiūra: Dažnai tikrinkite rūsyje saugomus daiktus, kad laiku pastebėtumėte pelėsių ar drėgmės pažeidimus.
5. Adaptacija: Rinkitės metodus, kurie tinka turimiems ištekliams ir rūsio dydžiui – mažiems rūsiams gali pakakti kelių stiklainių su ryžiais, didelėms patalpoms reikės kompleksiškesnio sprendimo.

Išvados ir ilgalaikiai sprendimai

Eksperimentas parodė, kad nevirti ryžiai yra efektyvus drėgmės absorbentas. Rūsys, kuris pradžioje buvo drėgnas ir turėjo pelėsių kvapą, po septynių dienų tapo žymiai sausesnis, o ryžiai sugėrė didelį kiekį drėgmės.

Nors ryžiai ir kiti absorbentai gali efektyviai sumažinti drėgmę trumpuoju laikotarpiu, ilgalaikiam sprendimui verta apsvarstyti struktūrinius patobulinimus:

• Hidroizoliacija: Patikrinkite, ar nėra vandens prasiskverbimo vietų ir apsaugokite sienas hidroizoliacinėmis medžiagomis.
• Mechaniniai sausinimo įrenginiai: Esant nuolatinei drėgmės problemai, apsvarstykite galimybę įsigyti oro sausinimo įrenginį.
• Ventiliacijos sistema: Įrenkite nuolatinę ventiliacijos sistemą, užtikrinančią oro cirkuliaciją.
• Periodinė profilaktika: Net išsprendus pagrindinę problemą, periodiškai išdėliokite absorbentus kaip prevencinę priemonę, ypač drėgnais metų laikais.

Šis eksperimentas parodė, kad net ir paprasti, prieinami metodai gali žymiai sumažinti rūsio drėgmę ir apsaugoti jame laikomus daiktus nuo pelėsių ir drėgmės pažeidimų.