Daugelis persirgusiųjų COVID-19 skundžiasi keistais pojūčiais: sunkiau susikaupti, žodžiai tarsi „stringa”, nuovargis neleidžia mąstyti aiškiai. Iš pradžių tai buvo laikoma paprastu išsekimu po ligos. Bet kai mokslininkai pradėjo tirti persirgusiųjų smegenis, rado kai ką netikėto.
Pokyčiai buvo matomi net tiems, kurie sirgo lengvai. Net tiems, kurie manė, kad liga praėjo be pėdsakų.
Ką tiksliai rado tyrimai
Didžiosios Britanijos Biobanko tyrimas palygino smegenų skenuotes prieš ir po COVID-19 infekcijos. Rezultatai parodė, kad užsikrėtusiųjų smegenyse įvyko struktūrinių pokyčių, kurių nebuvo kontrolinėje grupėje.
Uoslės srityje ir hipokampe – atminčiai svarbioje srityje – užfiksuotas 0,2–2 procentų tūrio sumažėjimas. Skaičiai atrodo nedideli, bet smegenims tai reikšminga. Be to, pastebėtas vadinamasis „smegenų amžiaus” padidėjimas – smegenys atrodė senesnės nei tikėtasi pagal biologinį amžių.
Kognityviniai testai patvirtino tai, ką daugelis jautė subjektyviai: sumažėjo mąstymo lankstumas ir informacijos apdorojimo greitis.
Kodėl taip nutinka, jei virusas nepatenka į smegenis
Įdomiausia, kad tyrėjai beveik nerado viruso pačiose smegenyse. Tai reiškia, kad pažeidimas atsiranda netiesiogiai.
Pagrindinė problema – kraujagyslės. COVID-19 pažeidžia smulkiąsias kraujagysles visame kūne, įskaitant smegenis. Kai kraujagyslių sienelės tampa pralaidesnės, į smegenų audinį prasiskverbia medžiagos, kurios ten neturėtų patekti. Tai sukelia vietinę uždegiminę reakciją.
Smegenų imuninės ląstelės reaguoja į šiuos „įsibrovėlius” ir pradeda aktyviai veikti. Problema ta, kad ši reakcija gali pažeisti ir aplinkinius nervų audinius – tarsi gaisrininkai, gesindami ugnį, apgadintų ir patį pastatą.
Uoslės praradimas – ne tik nosies reikalas
Vienas būdingiausių COVID-19 simptomų – staigus uoslės praradimas. Daugelis manė, kad tai susiję su nosies gleivinės patinimu. Tačiau tyrimai parodė, kad problema gilesnė.
Uoslės srityje smegenyse rasti kraujagyslių pažeidimo ir uždegimo požymiai. Būtent čia pokyčiai buvo ryškiausi. Tai paaiškina, kodėl kai kuriems žmonėms uoslė grįžta iškart, o kitiems atsigavimas užtrunka mėnesius arba net metus.
Kas rizikuoja labiausiai
Ne visi persirgusieji patiria vienodus smegenų pokyčius. Tyrimai atskleidė kelias rizikos grupes.
Vyresni žmonės parodė didžiausius smegenų amžiaus pokyčius. Tai nestebina – senėjančios smegenys sunkiau atsinaujina.
Vyrai buvo labiau pažeidžiami nei moterys – tai atitinka bendrą tendenciją, kad vyrai dažniau patiria sunkesnę COVID-19 eigą.
Socialiai pažeidžiami žmonės – gyvenantys strese, izoliacijoje, sunkesnėmis ekonominėmis sąlygomis – taip pat patyrė didesnius pokyčius. Tai rodo, kad bendra organizmo būklė ir gyvenimo aplinkybės turi įtakos atsigavimui.
Ar tai reiškia ilgalaikę žalą
Šis klausimas kol kas lieka atviras. Mokslininkai pabrėžia, kad užfiksuoti pokyčiai yra nedideli ir nebūtinai reiškia neišvengiamą pablogėjimą. Smegenys turi plastiskumo – gebėjimą prisitaikyti ir atsistatyti.
Vis dėlto kai kurie tyrėjai kelia klausimą, ar šie pokyčiai gali padidinti neurodegeneracinių ligų riziką ateityje. Atsakymui reikės ilgamečių stebėjimų.
Ką galima daryti
Jei po COVID-19 jaučiate, kad mąstymas tapo sunkesnis, tai nėra tik įsivaizdavimas. Keletas dalykų gali padėti smegenims atsigauti:
Fizinis aktyvumas gerina kraujotaką smegenyse ir skatina naujų nervinių jungčių kūrimąsi. Net kasdieniai pasivaikščiojimai duoda naudos.
Miegas – būtent miego metu smegenys valo atliekines medžiagas ir atsinaujina. Persirgusiems svarbu užtikrinti kokybišką, pakankamos trukmės miegą.
Protinis aktyvumas – skaitymas, galvosūkiai, nauji įgūdžiai – padeda smegenims kurti aplinkinius takus ir kompensuoti galimus pažeidimus.
Stresas – lėtinis stresas blogina smegenų atsigavimą. Svarbu rasti būdų jam valdyti.
Jei kognityviniai sunkumai trunka ilgai ir trukdo kasdieniam gyvenimui, verta pasikonsultuoti su gydytoju. Kai kuriais atvejais gali padėti tikslinė reabilitacija.
