Socialiniuose tinkluose plinta teiginiai apie stebuklingus gėrimus, kurie „išvalo arterijas” ir apsaugo nuo širdies ligų. Nors dauguma tokių pažadų yra perdėti, moksliniai tyrimai rodo, kad tam tikri natūralūs gėrimai iš tiesų gali turėti teigiamą poveikį kraujagyslių sistemai.
Kalbama ne apie egzotiškus ir brangius produktus, o apie paprastas sultis, kurias galima paruošti namuose. Svarbu suprasti, kas tikrai veikia, ko tikėtis ir kam šie gėrimai gali būti netinkami.
Apie kokius gėrimus kalbama
Mokslininkų dėmesį patraukė raudonosios sultys – gėrimai iš burokėlių, granatų, spanguolių, vyšnių ir raudonųjų vynuogių. Šie produktai pasižymi unikalia sudėtimi: burokėlių sultys tiekia maistinių nitratų (apie 300–500 mg 250 ml porcijoje), kurie organizme virsta azoto oksidu, o granatų sultys suteikia koncentruotų polifenolių.
Svarbu iš karto pasakyti: nė viena sultis tiesiogine prasme „nevalo” arterijų ir neatstato jau susidariusių plokštelių. Tačiau reguliarus vartojimas gali pagerinti kraujagyslių funkciją ir šiek tiek sumažinti kraujospūdį.
Ką rodo moksliniai tyrimai
Keletas kontroliuojamų tyrimų nagrinėjo, ar nitratų gausios burokėlių sultys ir polifenoliais turtingos uogų sultys sukelia apčiuopiamą naudą žmonėms.
Tyrimai rodo, kad kasdienės burokėlių sultys gali sumažinti sistolinį kraujospūdį maždaug 4–10 mmHg per kelias valandas ar savaites. Tai vyksta per nitratų virtimą azoto oksidu, kuris plečia kraujagysles.
Maži tyrimai praneša apie endotelio funkcijos pagerėjimą maždaug 1–3 procentiniais punktais po trumpalaikio vartojimo. Vienerių metų granatų tyrimas parodė sulėtėjusią arterijų sienelių storėjimo progresiją ir geresnius antioksidacinius rodiklius.
Metaanalizės randa nedidelius biomarkerių pagerėjimus, tačiau poveikis klinikiniams įvykiams ir aterosklerozinių plokštelių sumažėjimas lieka neįrodyti.
Trys paprasti receptai
Šias sultis galima lengvai paruošti namuose.
Pirmasis receptas: 240 ml burokėlių, 1 obuolys, pusė citrinos. Nitratais turtinga formulė, siejama su laikinais sistolinio kraujospūdžio sumažėjimais apie 4–8 mmHg.
Antrasis receptas: 1 mažas žalias burokėlis (apie 100 g), 6–8 braškės, 1 maža morka, 2,5 cm imbieras. Tiekia nitratus, 50–70 mg vitamino C ir 300–400 mg kalio.
Trečiasis receptas: 240 ml granatų sulčių su sauja mišrių uogų. Daug polifenolių ir betalainų.
Kiek ir kada gerti
Suaugusieji turėtų riboti koncentruotų raudonųjų sulčių kiekį iki 240–360 ml per dieną, kad subalansuotų kraujagyslių naudą su perteklinių cukrų ir kalorijų rizika. Daugelis preparatų turi nemažai natūralių cukrų – 355 ml porcija gali turėti 20–30 gramų.
Sultis vartoti 30–60 minučių prieš aerobinius pratimus gali būti naudinga – dietiniai nitratai pagerina kraujotaką ir mažina deguonies sąnaudas fizinio krūvio metu.
Norint sumažinti glikeminį poveikį, derinkite sultis su baltymais arba skaidulomis – graikišku jogurtu ar riešutais. Galima ir praskiesti vandeniu.
Dėl nuolatinio poveikio porcijas geriau skirstyti – gerti kas antrą dieną arba kasdien mažomis porcijomis, o ne vieną didelę porciją.
Kam šios sultys netinka
Kai kurioms žmonių grupėms koncentruotos raudonosios sultys gali kelti riziką.
Vartojantys antikoaguliantus (varfariną, rivaroksabaną, apiksabaną) turėtų vengti didelių kasdienių kiekių – sąveikos gali pakeisti kraujo krešėjimo rodiklius arba padidinti kraujavimo riziką.
Sergantys lėtiniu inkstų nepakankamumu ar esantys dializėje turėtų riboti daug kalio turinčias sultis, kad sumažintų hiperkalemijos riziką.
Linkusiems į oksalatinius inkstų akmenis reikėtų vengti dažno burokėlių ir spanguolių vartojimo.
Sergantys cukriniu diabetu turėtų stebėti porcijas, nes 240 ml porcijos dažnai suteikia 20–30 gramų cukraus.
Turintiems žemą kraujospūdį reikia atsargumo su koncentruotomis burokėlių sultimis, nes jos gali dar labiau sumažinti spaudimą.
Granatai gali slopinti tam tikrus kepenų fermentus, todėl vartojant vaistus verta pasitikrinti galimas sąveikas.
Kaip integruoti į kasdienybę
Raudonųjų sulčių vartojimas turėtų būti derinamas su sveika mityba ir fiziniu aktyvumu, o ne naudojamas izoliuotai. Moksliniai įrodymai rodo nedidelę kraujospūdžio ir endotelio naudą, tačiau šie efektai yra papildomi, ne pakaitalai įsitvirtinusioms priemonėms.
Praktiškas kasdienis receptas: 1 mažas burokėlis, pusė puodelio uogų, pusė citrinos ir puodelis vandens. Išeiga – apie 150–250 ml, angliavandenių – apie 20–30 gramų.
Vartokite ne daugiau kaip vieną koncentruotą porciją per dieną, stebėkite kraujospūdį ir gliukozę. Tiems, kuriems draudžiama nitratų vartojimas arba vartoja tam tikrus vaistus erekcijos disfunkcijai gydyti, tinka rūgščių vyšnių, granatų arba raudonų daržovių mišiniai kaip alternatyva.
Išvada
Raudonosios sultys – ne stebuklingas vaistas, tačiau moksliniai tyrimai patvirtina jų nedidelį teigiamą poveikį kraujagyslių funkcijai. Reguliarus, saikingas vartojimas gali sumažinti kraujospūdį keliais mmHg ir pagerinti endotelio būklę. Svarbiausia – nepervertinti lūkesčių, kontroliuoti cukraus kiekį ir atsižvelgti į galimas sąveikas su vaistais.
