„Išėjau palaistyti daržo kaip kas rytą. Prie bulvių pasilenkusi pastebėjau vieną keistai nulinkusį krūmelį. Visi aplinkiniai stiebai stovi kaip kareiviai, o šitas – tarsi būtų ką tik nuvytęs. Pamaniau, gal pritrūko vandens ar kažkokia liga. Bet kai bandžiau jį atsargiai išrauti, šaknų tiesiog… nebuvo. Likę tik padriki siūlai, kaip nupjauti peiliu. O kai su šakute pamakaluoju žemę – jis išlindo. Stambus, rudas, judrus. Rankos pačios atsitraukė. Nebuvau tokio gyvio mačiusi. Po poros akimirkų supratau – tai kurklys. Ir tai reiškė viena – problema tik prasideda.”
Taip savo patirtimi pasidalijo skaitytoja iš Dzūkijos. Jos užfiksuota nuotrauka puikiai atspindi nematomą grėsmę, su kuria kasmet susiduria šimtai daržininkų: pavienių augalų žūtis, nepaaiškinamas vystimas, o galiausiai – ir požeminio kenkėjo pėdsakai.
Kas yra šis požeminis naikintojas?
Šis vabzdys priklauso svirplių šeimai. Nors jo pavadinimas skamba negrėsmingai, išvaizda tikrai palieka įspūdį. Ilgas, tamsiai rudas kūnas, blizgūs sparnai, ilgos antenos ir stambios, priekinės kastuvo formos kojos, pritaikytos kasti gruntą. Judėdamas po žeme, jis kasa siaurus tunelius ir graužia viską, kas pasitaiko kelyje – ypač šviežias, sultingas šaknis.
Šis vabzdys ypač mėgsta purią, šiltą, ką tik supurentą žemę. Todėl šiltnamiai, naujai įdirbti daržai, ką tik pasodintos daržovės – tai puiki vieta jo veiklai. Daugiausia žalos pridaro pavasarį ir vasaros pradžioje, kai jauni daigai dar silpni, o šaknys – trapios. Vienas kenkėjas gali sunaikinti kelias dešimtis sodinukų.
Jo mitybos racione dažniausiai atsiduria bulvės, pomidorai, agurkai, pupelės, salotos, morkos ir kitos šakninės daržovės. Neretai pažeidžiamos net nesudygusios sėklos – jos tiesiog dingsta iš žemės.
Kaip atpažinti pažeistus augalus?
Požeminio kenkėjo pažeisti augalai dažniausiai nuvysta labai staiga, tarsi kas būtų nukirtęs jų gyvybės šaltinį. Būtent taip ir nutinka – sunaikinamos pagrindinės šaknys. Mažesni daigai dažnai visiškai pradingsta. Nuostoliai gali būti didžiuliai, ypač jei užpuolimas intensyvus.
„Tiesiog ateini ryte į daržą ir matai – vienas, du, trys augalai suglebę. Kitą dieną – dar keli. O po savaitės jau ištisa eilė tuščia,” – dalinasi kita mūsų skaitytoja iš Alytaus rajono.
Prevencija ir apsauga
Kaip apsisaugoti nuo šio daržų niokotojo? Specialistai rekomenduoja kelias veiksmingus būdus:
- Rudeninis žemės dirbimas. Rudenį giliai suartą žemę kenkėjai paprasčiausiai palieka, ieškodami šiltesnės vietos žiemoti.
- Natūralūs priešai. Varnėnai, šarkos, kuosos ir kiti paukščiai mėgsta medžioti šiuos vabzdžius. Pasirūpinkite, kad jūsų sklype būtų jiems tinkamų tupėjimo vietų.
- Natūralios atbaidymo priemonės. Česnako, svogūnų ar aštrių pipirų nuoviras puikiai atbaido šiuos kenkėjus – tiesiog laistykite juo pažeidžiamas vietas.
- Apsauginiai barjerai. Specialios tvorelės, įkastos 30-40 cm į žemę, gali užkirsti kelią šiems kenkėjams patekti į daržą.
Ne tik darže – jau ir namuose
„Pernai vasaros pabaigoje pastebėjau juos rūsyje, o šiemet jau rado kelią ir į namą,” – pasakoja skaitytojas iš Varėnos rajono. – „Vakare, kai sutemsta, matau, kaip jie šmirinėja prie slenksčio, ieškodami plyšių. Ryte aptinku juos virtuvėje, vonioje. Panašu, kad ieško drėgnų, šiltų vietų.”
Specialistų teigimu, šiltėjantis klimatas ir ilgesnės vasaros sukuria palankesnes sąlygas šiems kenkėjams daugintis ir plisti. Jie tampa drąsesni, aktyvesni ir linkę brautis į žmonių gyvenamąsias erdves.
Kovos būdai
Kovai su šiais įsibrovėliais namuose rekomenduojama:
- Užsandarinti visus plyšius ir įtrūkimus pastatų pamatuose
- Naudoti specialias gaudykles prie įėjimų
- Reguliariai tikrinti drėgnas patalpas – rūsius, vonias
- Naudoti natūralias atbaidančias priemones – citrinos aliejų, eukaliptą
Laiku pastebėtas požeminio kenkėjo antplūdis gali būti sustabdytas, tačiau svarbu veikti greitai ir nuosekliai, neleidžiant jiems įsitvirtinti jūsų sklype ar namuose.
