Daugelis pastebi, kad kambaryje stovinčios pušys ir eglės pagelsta greičiau nei norėtųsi. Taip nutinka ne dėl „blogo medžio“, o dėl elementarios priežasties – patalpose žymiai sausiau ir šilčiau nei lauke. Spygliukai praranda drėgmę, oras iš jų ištraukia vandenį, o medis nebegali jo papildyti, nes jis jau nukirstas arba auga vazonėlyje, kur aplinka radikaliai pasikeičia.
Būtent todėl paprastas purškimas švariu vandeniu su vos vos rūgštumo suteikiančiu priedu gali padaryti stebuklus: sustabdyti išsausėjimą ir išlaikyti natūralią žalią spalvą kur kas ilgiau.
Kodėl kambarinės eglės ir pušys gelsta – reali priežastis (be pseudo-mokslo!)
Kai medis iš lauko atkeliauja į butą, jam smogia dvigubas stresas:
– sausumas (spygliukai netenka drėgmės žymiai greičiau),
– šiluma (garavimas dar labiau didėja).
Tai viskas. Jokios paslaptingos mikrobų armijos ar sudėtingų procesų – tiesiog vandens netekimas. Spygliukai, praradę drėgmę, ima keisti spalvą, džiūna ir greičiau byra.
Čia pagelbėja purškimas: jis drėkina spyglių paviršių ir sulėtina jų džiuvimą. Nedidelis rūgštinimas tik padeda vandeniui tolygiai pasiskirstyti, nes spyglių paviršius tampa mažiau slidus.
Ką iš tikrųjų naudoti – paprastas ir saugus mišinys
Jokio cukraus, jokių mistinių formulų. Reikia tik trijų dalykų:
– 1 litras švaraus vandens
– 1 arbatinis šaukštelis citrinos sulčių arba 1 arbatinis šaukštelis labai silpno acto
– smulkiadulksnis purkštuvas
Mišinys turi būti labai silpnas, švelniai rūgštus. Stipri rūgštis nudegins spyglius.
Tai padeda:
– tolygiau drėkinti,
– lėčiau išgaruoti,
– apsaugoti nuo kietų vandens nuosėdų baltų dėmelių.
Purškalo nesaugokite savaičių – pasigaminkite kiek reikia ir sunaudokite per kelias dienas.
Kaip purkšti, kad spygliukai tikrai ilgiau išliktų žali
1. Purkšti reikia iš 20–30 cm, smulkia migla.
Jokių „balų“ ar varvėjimo – tik lengvas pavilgymas.
2. Geriausias laikas – rytas arba vėsi dienos dalis.
Taip išvengsite greito garavimo.
3. Purškimo dažnis – kas 5–10 dienų.
Jei butas labai sausas (centrinis šildymas), galima ir kas 5 dienas.
4. Nepurkškite storų ūglių pagrindo ar vietų, kur vanduo gali stovėti.
Stovinčia drėgme pelėsiai tik džiaugiasi.
5. Visada stebėkite rezultatą.
Jei spygliukai tampa matiniai ar dėmėti – tirpalą susilpninkite.
Kur statyti medį ir ko vengti, kad jis nenukratytų spyglių
Venkite:
– radiatorių,
– židinių,
– karštų grindų,
– tiesioginės saulės,
– vietų prie ventiliacijos angų.
Šiose zonose medis išdžius greičiausiai.
Geriausia vieta:
– vėsesnis kambarys,
– toliau nuo šilumos šaltinių,
– vieta, kur yra minimali oro cirkuliacija.
Vazonines pušis ir egles verta pastatyti ant padėklo ir mulčiuoti dirvos paviršių – taip drėgmė išsilaikys ilgiau.
Ko tikėtis: realūs, o ne išgalvoti rezultatai
Per 3–7 dienas dažniausiai matyti tokie pokyčiai:
– spygliukai mažiau sausėja,
– išlaiko blizgesį,
– spalva išlieka tolygesnė,
– kritimas sulėtėja.
Jei medis jau labai nudžiūvęs – stebuklų nebebus, bet purškimas bent pagerins situaciją.
Jeigu spygliukai darosi rudi ar įgauna netipinį kvapą, tai ne dėl purškalo – medis tiesiog baigia prarasti drėgmę arba gavo per daug šilumos. Tokiu atveju reikia koreguoti vietą, o ne tirpalą.
