Metų metus stebėjau tą patį vaizdą: gegužės pradžioje kaimynė Aldona išeina su kuprine ir grįžta vakare su pilnais maišeliais. Klausdavau – šypsodavosi ir atsakydavo miglotai. „Sezonas trumpas, reikia spėti.”
Šį pavasarį pagaliau prisipažino. Ir kai paaiškino, kas tuose maišeliuose ir kam tai naudoja – supratau, kodėl saugojo paslaptį. Dabar pati ruošiuosi į mišką.
Tas šviesiai žalias pušų „pirštelis”, kurio dauguma net nepastebi
Gegužę pušys išleidžia jaunus ūglius – minkštus, šviesius, sultingus. Jie atrodo kaip maži piršteliai ant šakų galų. Būtent juos ir renka tie, kurie žino.
Kol ūgliai minkšti, juose sukaupta visa augalo galia: eteriniai aliejai, vitaminas C, dervos ir antioksidantai. Moksliniai tyrimai patvirtina jų antibakterines ir antivirusines savybes. Bet yra viena problema – lango plotis vos dvi trys savaitės.
„Kai ūgliai pradeda kietėti ir darytis rusvoki – jau per vėlu,” – paaiškino Aldona. „Tada visa ta galia tiesiog išgaruoja.”
Penkios sistemos, kurioms padeda šie ūgliai
Kai paklausiau, kam ji visa tai naudoja, Aldona pradėjo skaičiuoti ant pirštų:
Imunitetas – vitaminas C ir antioksidantai stiprina organizmo apsaugą nuo infekcijų. Visą žiemą geria po šaukštą sirupo kasdien.
Kvėpavimo takai – eteriniai aliejai plečia bronchus, padeda atsikosėti. Ypač naudinga tiems, kas dirba dulkėtose ar taršiose aplinkose.
Sąnariai ir raumenys – tinktūra, įtrinta į skaudamą vietą, gerina kraujotaką ir mažina uždegimą.
Energija – fitocheminės medžiagos padeda kovoti su nuovargiu, ypač pavasarinės anemijos metu.
Nervų sistema – pušų lakieji junginiai reguliuoja kortizolio lygį. Net pats buvimas pušyne ramina.
„Seniau į vaistinę bėgdavau dėl kiekvieno čiaudėjimo,” – prisipažino kaimynė. „Dabar – tik į mišką gegužę.”
Kaip rinkti, kad neprarastum naudingųjų medžiagų
Aldona pasidalino savo metodu:
Eini į pušyną gegužės pirmoje pusėje. Ieškai jaunų ūglių – šviesiai žalių, minkštų, lengvai nulūžtančių. Jei ūglis kietas ar jau spėjo patamsėti – praleisk, rink kitą.
Skinant pakanka paprasto maišelio. Jokių specialių įrankių nereikia – ūgliai tiesiog nulūžta pirštais.
Svarbiausias dalykas – apdorojimas tą pačią dieną. Kuo ilgiau ūgliai guli, tuo daugiau vertingų medžiagų prarandi. Aldona visada ruošia viską grįžusi namo, kol sulčių dar pilna.
Trys receptai, kuriuos lengvai pakartosi namuose
Sirupas su medumi. Stiklainį sluoksniuoji: sluoksnis smulkintų ūglių, sluoksnis medaus. Uždarai, pastatai šaldytuve. Per kelias savaites medus ištraukia visas naudingas medžiagas. Gauni tiršta, aromatišką sirupą, kurį gali valgyti šaukšteliais arba dėti į arbatą.
Tinktūra. Ūglius užpili stipriu alkoholiu – degtine ar spiritu. Laikai tamsoje dvi tris savaites, retkarčiais pakratydamas. Tinka ir gerti po lašelį, ir įtrinti į skaudamas vietas.
Džiovinti arbatai. Ūglius išdžiovini tamsioje, vėsioje vietoje. Laikai sandariame inde. Žiemą užplikinai kaip arbatą arba naudoji garų inhaliacijos.
Kaip išsaugoti visus metus
„Gegužė trumpa, o žiema ilga,” – filosofiškai pastebėjo Aldona.
Todėl ji viską paruošia taip, kad užtektų iki kito sezono:
- Sirupą laiko šaldytuve – išsilaiko metus ir ilgiau
- Tinktūrą – tamsioje spintelėje, vėsioje vietoje
- Džiovintus ūglius – sandariuose stiklainėliuose
Kasdien – šaukštelis sirupo į arbatą. Kai skauda nugarą – įtrina tinktūros. Kai užeina sloga – garų inhaliacijos su džiovintais ūgliais.
„Viskas iš miško, viskas nemokamai, viskas veikia,” – šypsosi kaimynė.
Kodėl šiemet į mišką eisiu ir aš
Klausiausi Aldonos ir galvojau: kiek kartų praėjau pro tuos pušynus net nesustodama. Kiek pavasarių praleidau vaistinėje, kai atsakymas augo čia pat, už kelių kilometrų.
Šį gegužį išeinu su savo maišeliu. Sezonas trumpas – reikia spėti
