Mokslininkai jau seniai ieško maisto produktų, kurie galėtų natūraliai padėti organizmui kovoti su piktybinėmis ląstelėmis. Pastarųjų metų tyrimai atskleidė, kad tam tikros spalvos vaisiai ir daržovės turi išskirtinai stiprų biologinį poveikį – jų pigmentai laboratorinėmis sąlygomis sugebėjo sulėtinti navikų augimą ir net sukelti vėžio ląstelių žūtį.
Ypač daug dėmesio sulaukė junginiai, kurie natūraliai randami tamsiai spalvotuose augaluose. Šie pigmentai veikia ne tik kaip antioksidantai – jie moduliuoja ląstelių procesus ir gali selektyviai pažeisti piktybines ląsteles, nepakenkdami sveikiems audiniams.
Kodėl būtent ši spalva turi ypatingą galią
Kalbama apie purpurinius ir violetinius vaisius – būtent juose koncentruojasi galingiausi biologiškai aktyvūs junginiai. Pagrindiniai veikėjai yra antocianinai ir resveratrolis – fenoliniai junginiai, kurių kiekis tiesiogiai koreliuoja su spalvos intensyvumu. Kuo tamsesnis vaisius, tuo daugiau šių apsauginių medžiagų jame yra.
Laboratoriniai tyrimai parodė įspūdingus rezultatus: antocianinų ekstraktai sumažino gaubtinės žarnos vėžio ląstelių dauginimąsi 50–80 procentų. Dar svarbiau – šie junginiai veikė selektyviai, sunaikindami apie 20 procentų piktybinių ląstelių ir palikdami sveikas nepažeistas.
Kaip šie junginiai veikia vėžio ląsteles
Antocianinai ir resveratrolis veikia keliais mechanizmais vienu metu. Resveratrolis indukuoja apoptozę – natūralią užprogramuotą ląstelių mirtį, kuri piktybinėse ląstelėse būna sutrikusi. Jis taip pat sustabdo ląstelių ciklą, neleidžia navikui formuoti naujų kraujagyslių ir slopina metastazių plitimą.
Tyrimai su gyvūnais patvirtino šiuos laboratorinius duomenis. Žiurkėms, kurioms buvo sukeltas cheminis gaubtinės žarnos vėžys, dieta su mėlynių arba aronijų ekstraktais sumažino navikų skaičių ir dydį 60–70 procentų. Tai reikšmingas rezultatas, rodantis realų biologinį poveikį.
Įdomu tai, kad daugelis antocianinų blogai įsisavina į kraują, bet puikiai išlieka virškinimo trakte. Tai reiškia, kad jų apsauginis poveikis stipriausias būtent žarnyno audiniams – ten, kur dažniausiai išsivysto kolorektalinis vėžys.
Kurie produktai yra turtingiausi šiais junginiais
Purpuriniai kukurūzai užima pirmąją vietą – juose antocianinų koncentracija didžiausia, o laboratoriniai tyrimai parodė stipriausią poveikį vėžio ląstelėms.
Aronijos ir mėlynės taip pat pasižymi itin dideliu antocianinų kiekiu. Būtent šių uogų ekstraktai gyvūnų tyrimuose sumažino navikų skaičių daugiau nei 60 procentų.
Tamsios vynuogės su odelėmis yra natūralus resveratrolo šaltinis. Šis junginys kartu su antocianinais ir skaidulomis gali veikti sinergistiškai, sustiprinant bendrą apsauginį poveikį.
Gervuogės, violetinės bulvės ir violetiniai kopūstai taip pat tiekia organizmui fenolinių junginių, kurie išlieka žarnyne ir moduliuoja vėžio rizikos žymenis.
Kaip įtraukti daugiau violetinių produktų į kasdienį valgiaraštį
Pradėti galima nuo paprastų pakeitimų. Į rytinius avižinius dribsnius ar jogurtą įdėkite 120 ml mėlynių arba gervuogių. Kokteilius papildykite šaldytomis tamsiomis vynuogėmis.
Vakarienei vietoj įprastų bulvių išsikepkite violetinių – jos ne tik sveikesnės, bet ir atrodo įspūdingai. Į salotas įmaišykite supjaustytų violetinių kopūstų arba ridikėlių.
Kaip lengvai prieinamus užkandžius rinkitės sausas aronijas, mėlynes ar tamsių vynuogių razinas – 60–120 ml per dieną pakaks, kad organizmas gautų papildomą antioksidantų dozę.
Ką būtina žinoti apie tyrimų ribotumą
Nors laboratoriniai ir gyvūnų tyrimų rezultatai įspūdingi, tyrimai su žmonėmis tebėra riboti ir nevienareikšmiai. Organizmas įsisavina antocianinus kitaip nei ląstelių kultūros ar graužikai, todėl ekstrapoliuoti rezultatus reikia atsargiai.
Mitybos strategijos jokiu būdu neturi pakeisti standartinio vėžio gydymo. Atidėliojant įrodymais pagrįstą terapiją galima rimtai pakenkti sveikatai.
Pacientams, kuriems gresia nepakankama mityba arba kurie gydomi chemoterapija, nederėtų drastiškai keisti mitybos be gydytojo priežiūros. Prieš darant didelius valgiaraščio pokyčius, ypač sergant cukriniu diabetu ar vartojant vaistus, rekomenduojama pasitarti su onkologu arba dietologu.
Individualizuota mityba – ateities kryptis
Mokslininkai vis labiau pripažįsta, kad navikai skiriasi savo metabolizmo preferencijomis. Todėl ateityje tikimasi pereiti prie precizinės mitybos – strategijos, pritaikytos prie konkretaus naviko biologijos ir individualių paciento veiksnių.
Tyrimai integruoja naviko genetiką, paciento amžių, svorį, kraujo metabolitus ir mikrobiomo sudėtį, siekdami nustatyti tikslingus mitybos pokyčius. Tai gali būti cukrų mažinimas, tam tikrų amino rūgščių ribojimas ar riebalų keitimas.
Kol kas gydytojai pabrėžia, kad individualizuota mityba turėtų būti papildoma priemonė prie standartinio gydymo, atidžiai stebint paciento būklę ir užtikrinant pakankamą energijos bei maistinių medžiagų gavimą.
