Kiekvienas, kas bandė auginti krapus, žino tą nusivylimo jausmą: sėklos sudygo, augalėliai pakilo — ir po kelių savaičių vietoj vešlių, kvapnių krūmelių stūkso ploni, pailgi stiebai su keliais apgailėtinais lapeliais. Arba dar blogiau — augalas staiga išmeta žiedyną, nors dar nė karto nespėjote nusiskinti pietums.
Toks scenarijus kartojasi metai iš metų, ir daugelis tiesiog nusprendžia, kad krapai — kaprizingas augalas, reikalaujantis ypatingų sąlygų. Iš tiesų problema dažniausiai slypi keliuose paprastuose dalykuose, kuriuos lengva ištaisyti.
Gera žinia: krapai iš prigimties yra nenaudėliai. Jiems nereikia nei sudėtingos priežiūros, nei brangių trąšų, nei kasdienio dėmesio. Tereikia suprasti keletą esminių principų — ir jūsų lysvėje augs tokie krapai, kokius matote tik turguje pas geriausius daržininkus.
Vieta ir šviesa: nuo ko viskas prasideda
Krapai mėgsta saulę, bet nemėgsta kepti. Ideali vieta — ten, kur augalas gauna keturias–šešias valandas tiesioginės šviesos, o popietinę kaitrą sušvelnina lengvas pavėsis. Rytinė saulė su filtruota popietine šviesa tinka puikiai, ypač karštesnėmis vasaromis.
Gilaus šešėlio venkite — ten krapai augs silpni ir bekvapiai. Lygiai taip pat venkite vietų, kur vidurdienio saulė svilina be pertraukos. Aukštesni kaimynai — pomidorai, pupelės — gali tapti natūraliu užuovėja, jei pasodinti iš pietinės pusės.
Vazonuose auginti krapus patogu dėl vienos priežasties: galite juos perkelti pagal saulės judėjimą ir oro sąlygas.
Dirva: pagrindas, kurio negalima aplaidžiai paruošti
Krapams reikia derlingos, gerai drenuojančios dirvos. Neutralus arba šiek tiek rūgštus pH — idealus. Prieš sėją įterpkite kompostą į viršutinius 15–20 centimetrų — tai pagerins ir struktūrą, ir maistingumą.
Jei dirva sunki, molingą, pridėkite smėlio ar perlito drenažui. Sutankėjusioje dirvoje krapų šaknys vystosi prastai, o tai tiesiogiai atsiliepia lapijos kokybei.
Prieš sėją išgrėbkite vagą, pašalinkite akmenis ir leiskite dirvai susigulėti. Skubėti nėra kur — kelios dienos kantrybės atsipirks vėliau.
Sėja ir tarpai: smulkmena, lemianti rezultatą
Krapų sėklas sėkite sekliai — vos 1–2 centimetrų gylyje. Gilesnis sodinimas apsunkina dygimą ir silpnina daigus.
Kai pasirodys tikrieji lapeliai, retinkite augalus iki 15–20 centimetrų atstumo. Šis žingsnis atrodo skausmingas — sunku išrauti gražiai augančius daigelius — bet jis būtinas. Per tankiai augantys krapai varžosi dėl šviesos ir maisto medžiagų, todėl lieka smulkūs ir silpni.
Patarimas nuolatiniam derliui: sėkite mažas partijas kas 3–4 savaites. Taip turėsite šviežių krapų visą sezoną, o ne vieną didelę bangą ir tuščią lysvę.
Laistymas: mažiau, bet giliau
Krapai nemėgsta nei sausros, nei pelkės. Laistymo principas paprastas: gausiai, bet retai. Toks režimas skatina šaknis augti gilyn, o augalą daro atsparesnį karščiui ir trumpalaikiam drėgmės trūkumui.
Prieš laistydami patikrinkite dirvą 2–3 centimetrų gylyje. Jei sausa — laikas laistyti. Jei drėgna — palaukite. Karštomis dienomis dažnumas didėja, po lietaus — mažėja.
Venkite laistymo iš viršaus, ypač vakare. Drėgni lapai nakčiai — atviras kvietimas grybelinėms ligoms.
Tręšimas: saikingai ir protingai
Krapai nėra reiklūs maistui, bet visiškai be trąšų augs lėčiau ir bus mažiau kvapnūs. Naudokite subalansuotas organines trąšas kas 3–4 savaites aktyvaus augimo metu.
Komposto arbata ar praskiestos skystos trąšos — puikus pasirinkimas lapijos vystymuisi skatinti. Svarbu nepersistengti su azotu: per daug jo sukels greitą, bet silpną augimą — stiebai bus ištįsę, lapai ploni.
Jei dirva jau praturtinta kompostu, papildomo tręšimo gali visai neprireikti.
Genėjimas: paslaptis, kaip išgauti daugiau
Kai krapai pasiekia 10–15 centimetrų aukštį, pradėkite reguliariai trumpinti augančias viršūnes. Tai skatina šoninių ūglių formavimąsi — augalas tampa krūmingesnis, tankesnis, duoda daugiau lapų.
Vienu metu šalinkite ne daugiau kaip trečdalį lapijos. Derliui skinkite ryte — tada lapai kvapniausi ir sultingiausi. Pradėkite nuo išorinių lapų, leisdami vidiniams toliau augti.
Jei norite surinkti sėklų kitam sezonui, leiskite keliems augalams sužydėti ir sunokti. Bet nepamirškite pašalinti išdžiūvusių žiedynų — kitaip krapai išsisės patys ir kitais metais dygs visur, kur tik nenorite.
Dažniausios problemos ir kaip jų išvengti
Ankstyvas žydėjimas — bene dažniausia krapų bėda. Augalas staiga nusprendžia, kad laikas daugintis, ir vietoj lapų išmeta žiedyną. Priežastys: per karšta, per sausa, per tanku. Sprendimas: popietinis pavėsis, tolygus laistymas, nuosekli sėja mažomis partijomis.
Amarai mėgsta krapus ne mažiau nei mes. Kartą per savaitę apžiūrėkite augalus. Nedidelius židinius pašalinkite rankomis arba nuplaukite vandeniu. Didesniems naudokite insekticidinį muilą. Boružės — jūsų sąjungininkės.
Silpnas skonis dažniausiai reiškia per mažai saulės arba per daug azoto. Skinkite jaunus lapus — seni visada mažiau kvapnūs. Jei augalas jau senas ir prastas, geriau jį pakeisti nauju.
Keletas žodžių pabaigai
Krapai — vienas dėkingiausių prieskoninių augalų. Jie neprašo daug: tinkamos vietos, lengvos rankos laistant ir retkarčiais žirklių viršūnėms patrumpinti. Mainais gausite šviežių, kvapnių lapelių visą sezoną — salotoms, sriuboms, marinuotiems agurkams.
Pradėkite nuo mažos lysvės ar kelių vazonų. Kai pajusite ritmą, galėsite plėstis. O tie pirmi namo užauginti krapai — jie visada skaniausi.
